2023 m. rugsėjo pabaigoje Tiandzine (Tianjin) atidaryta Kinijos tarptautinė automobilių paroda. Kinijos tarptautinės prekybos skatinimo tarybai atstovaujantis pareigūnas paskelbė, kad šiais metais šalies automobilių eksportas turėtų viršyti keturis milijonus vienetų.
Naujausiais duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio mėn. į Kiniją eksportuota trys milijonai automobilių, t. y. 61,9 proc. daugiau nei 2022 m. Tai reiškia, kad Kinija rengiasi pirmą kartą aplenkti Japoniją – kaip pernai aplenkė Vokietiją – ir tapti didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje.
Automobiliai vis dažniau laikomi prietaisais, prijungtais prie platesnės skaitmeninės infrastruktūros. Todėl, kaip ir kitos naujos technologijos, jos yra susijusios su aiškiomis saugumo problemomis. Vakarams pavojų kelia Kinijos automobilių prekės ženklai, taip pat automobiliai, kurių pagrindinius komponentus gamina Kinijos įmonės.
Pastarosiomis savaitėmis daug diskusijų dėl Kinijos elektrinių transporto priemonių buvo skirta ekonominio saugumo klausimui, daugiausia dėl ES Komisijos narės Ursulos von der Leyen neseniai pasakytos kalbos apie Sąjungos padėtį, kurioje ji paskelbė apie pradėtą Kinijos automobilių bendrovių antisubsidijų tyrimą. Tačiau į šį ekonominio saugumo aspektą neįtraukiami papildomi nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo klausimai, susiję su galimu tam tikrų kiniškų transporto priemonių antplūdžiu.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių įmonių teigia, jog gali dalytis vairuotojų informacija su vyriausybėmis ar teisėsaugos institucijomis, kai gauna tik „neoficialų prašymą”.
Pasaulyje automobilių pramonė yra viena didžiausių kaltininkių, kai kalbama apie privatumo pažeidimus. Naujoje nevyriausybinės programinės įrangos organizacijos “Mozilla” ataskaitoje, kurioje apžvelgta 25 Amerikos, Korėjos, Vokietijos ir Japonijos prekių ženklų privatumo politika, nustatyta, kad visi iki vieno „renka daugiau asmeninių duomenų nei būtina ir naudoja šią informaciją ne dėl to, kad eksploatuotų jūsų transporto priemonę ir valdytų savo santykius su jumis”.
Šie duomenys apima medicininę ir genetinę informaciją ir net vairuotojų seksualinį aktyvumą. Daugelis šių bendrovių teigia, kad gali dalytis šiais duomenimis arba juos parduoti paslaugų teikėjams, duomenų brokeriams ir kitoms įmonėms. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių įmonių teigia, jog gali dalytis vairuotojų informacija su vyriausybėmis ar teisėsaugos institucijomis, kai gauna tik „neoficialų prašymą”.
Automobilių pramonės požiūris į duomenų saugumą apskritai yra nepakankamai griežtas, tad išmanios transporto priemonės yra lengvas būdas Kinijos vyriausybei naudotis, jei ji to panorėtų.
Kaip ir ankstesniais atvejais (pvz., ZTE, “Huawei” ir “TikTok”), Pekino ar su valstybe susijusių grupių galimybė gauti prieigą prie šių duomenų, taip pat potencialiai įdiegti transporto priemonių programinės įrangos atnaujinimus, galinčius sukelti didelę žalą, yra problema. Ji verta rimtesnio viso pasaulio įstatymų leidėjų ir reguliavimo institucijų dėmesio.
