Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją (JTGA) ir JT Saugumo Tarybą (JTST), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai pabrėžė Ukrainos tikslą susigrąžinti visas Rusijos okupuotas teritorijas, įskaitant Ukrainos teritorinius vandenis Juodojoje jūroje (Un.org, rugsėjo 19, 20 d.).
Kartu V. Zelenskis įspėjo, kad negalima daryti jokių kompromisų su Rusija „žemė už taiką”. Jis kalbėjo su nauju pasitikėjimu, nes Ukrainos pajėgos gana sėkmingai taikosi į Rusijos Juodosios jūros laivyno turtą uoste ir jūroje dronų ir raketų smūgiais (Ukrinform, rugpjūčio 9 d., rugsėjo 17, 21 d.).
Normatyviniu lygmeniu (ir pritaikytu JT ST auditorijai) Zelenskis pateikė, atrodytų, būtiną priminimą, kad „teritorinio vientisumo principas [reiškia] okupacinių pajėgų išvalymą iš suverenios valstybės teritorijos”.
Praktiškai Zelenskis taip apibrėžė Ukrainos gynybinio karo tikslus
„Pirma: visiškas visų Rusijos karių ir karinių formuočių, įskaitant Rusijos Juodosios jūros laivyną arba likusias nesandarias vonias [дірявими коритами], taip pat visų Rusijos samdinių ir sukarintų formuočių išvedimas iš visos suverenios Ukrainos teritorijos 1991 m. mūsų tarptautiniu mastu pripažintose sienose.
Antra: visiškas Ukrainos veiksmingos visos valstybinės sienos ir išskirtinių ekonominių zonų, įskaitant Juodojoje ir Azovo jūrose, taip pat Kerčės sąsiauryje, kontrolės atkūrimas. Tik įvykdžius šiuos du punktus bus sąžiningai, patikimai ir visiškai nutraukti karo veiksmai.” (President.gov.ua, rugsėjo 20 d.).
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad „deportuoti žmonės turi grįžti namo [į atgautas teritorijas], o okupantai turi grįžti į savo žemę” (President.gov.ua, rugsėjo 19 d.).
Zelenskis taip pat įrėmino Ukrainos teritorinių vandenų ir išskirtinių ekonominių zonų deokupaciją kaip pasaulinį interesą (pritaikyta JT Generalinės Asamblėjos auditorijai). Nurodydamas Rusijos vykdomą Ukrainos jūrų uostų blokadą ir oro antskrydžius upių uostuose, siekiant paralyžiuoti grūdų eksportą, jis įvardijo dvigubus Maskvos tikslus: „Tai akivaizdus Rusijos bandymas ginkluoti maisto trūkumą pasaulinėje rinkoje, kad būtų galima išsireikalauti visiško ar dalinio [Ukrainos] teritorijų okupacijos pripažinimo” (President.gov.ua, rugsėjo 19 d.).
Į ne pačios Rusijos siūlymus sustabdyti karą darant Ukrainos teritorines nuolaidas Zelenskis atsakė netiesiogiai: „Žinau apie bandymus sudaryti tam tikrus neaiškius užkulisinius susitarimus.” Ukrainos atsisakymą jis pateikė kaip elgesio modelį, kurį kitos šalys galėtų imituoti, jei patirtų agresiją ir invaziją:
„Šis [Ukrainos pavyzdys] reiškia galimybę visiškai atkurti savo teritoriją ir suverenitetą, o ne matyti savo žemes padalytas ir priverstus pasiduoti kariniam ar politiniam spaudimui” (President.gov.ua, rugsėjo 19 d.).
„Pirma: visiškas visų Rusijos karių ir karinių formuočių, įskaitant Rusijos Juodosios jūros laivyną arba likusias nesandarias vonias [дірявими коритами], taip pat visų Rusijos samdinių ir sukarintų formuočių išvedimas iš visos suverenios Ukrainos teritorijos 1991 m. mūsų tarptautiniu mastu pripažintose sienose.”
V. Zelenskis taip pat nurodė Rusijos karo tikslus prieš Ukrainą klasikinės Europos galios politikos požiūriu.
Toks aiškumas gana retai pasitaiko vykstančiose diskusijose, kuriose dažnai teikiama pirmenybė kitiems, Rusijos pateikiamiems, karo pagrindimams. Taigi V. Zelenskis priminė Vakarų valstybėms, kad „dabartinio [Rusijos] karo prieš Ukrainą tikslas – paversti mūsų žemę, mūsų žmones, mūsų gyvybes, mūsų išteklius ginklais prieš jus, prieš tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką”.
Šis paaiškinimas (be šiuolaikinio politiškai korektiško kodifikatoriaus) tinka kovai dėl Ukrainos ankstesniuose Europos karuose, kaip ir šiame kare. Po kiekvieno praėjusio karo Kremliui pavykdavo pridėti Ukrainos teritorijas, gyventojus, naudingąsias iškasenas ir agrarinius išteklius prie Rusijos, taip pakreipiant Europos jėgų pusiausvyrą Maskvos naudai. Tai nuo pat pradžių buvo ir tebėra pagrindinis dabartinio Rusijos karo motyvas (žr. EDM, 2022 m. vasario 24, 25, 25 d.).
Ukrainos Juodosios jūros ir pajūrio teritorijų deokupacija neabejotinai yra svarbiausia V. Zelenskio kalbų JT tema. Tai iki šiol išsamiausias ir glaustas Kijevo pareiškimas šiuo klausimu, kuriame derinamos nacionalinės ir pasaulinės perspektyvos, taip pat strateginiai ir ekonominiai aspektai. Jame taip pat netiesiogiai atkreipiamas dėmesys į Ukrainos tikslų ir Vakarų diplomatijos neatitikimą.
Vakarai savo poziciją dėl Krymo derina pagal Rusijos suvokiamas „raudonąsias linijas” ir pačių Vakarų pačių nustatytus apribojimus „ne eskaluoti”. Dėl šios perspektyvos taikomi apribojimai Ukrainai tiekiamai Vakarų ginkluotei. Iki šiol buvo leidžiama, kad šie sumetimai būtų svarbesni už bendrą Ukrainos ir Vakarų strateginį interesą deokupuoti Krymą.
Ukraina, kaip pabrėžia V. Zelenskis, neatgaus visiško suvereniteto ir negalės ekonomiškai vystytis, kol Rusija laikys [okupavusi] Krymą. Apie 80 proc. visos Ukrainos eksporto ir importo prekybos (vertinant pagal vertę) prieš karą vyko per Ukrainos Juodosios ir Azovo jūrų uostus.
Tačiau Rusijai kontroliuojant Krymą ir dalį Ukrainos pakrantės, Rusija galėjo įvesti Ukrainos jūrų blokadą. Tai taip pat leidžia Maskvai išsireikalauti iš Kijevo ir Vakarų ekonominių ir politinių nuolaidų mainais už tai, kad blokada būtų tik sušvelninta (kaip Juodosios jūros grūdų iniciatyvos atveju) arba visiškai atkurta, kai Rusija „pasitraukė” iš šios programos.
Alternatyvūs sausumos ar upių eksporto ir importo keliai yra riboti ir brangūs. Iš savo bazių Kryme Rusija yra surengusi daugybę oro antskrydžių Ukrainos žemyninėje dalyje. Didieji Vakarų investuotojai vargu ar jausis užtikrintai ir įsipareigos Ukrainai, kol Rusija galės blokuoti šalies jūrų prekybą ir smogti jos infrastruktūrai.
Rusija pademonstravo savo siekius ir galimybes, kai Krymas yra jos rankose. Ir tai neapsiriboja vien Ukraina. Maskva gana veiksmingai atgrasė ir sutrikdė laivybą kitų šalių išskirtinėse ekonominėse zonose Juodojoje jūroje.
Rusija taip pat grasino gręžti naftą ir dujas jūroje, baugino Turkiją kariniu ir diplomatiniu požiūriu, atgrasė Vakarų jūrų pajėgas nuo įplaukimo į Juodąją jūrą, išsaugodama galimybę atidaryti sausumos koridorių iki Moldovos ir Rumunijos sienų (žr. EDM, liepos 26, 27, 31, rugpjūčio 3, 7, 9, 15, rugsėjo 11, 12 d.).
Joks „taikos susitarimas” Juodosios jūros baseine nebus perspektyvus, kol Rusijos laivynas ir kiti kariniai ištekliai bus dislokuoti Kryme.
Vladimir Socor, Eurasia Daily Monitor
