Daugeliu atžvilgių Kinijos istorija – tai vandens valdymo istorija. Kaip dažnai pastebi kinų istoriografai, unikalios Kinijos hidrologinės sąlygos lėmė tris istorinius stebuklus: Kinija, Kinijos civilizacija ir Kinijos žmonės.
Tiek senovėje, tiek naujaisiais laikais Kinijos valdovai pripažino vandens svarbą dėl jo vaidmens palaikant socialinį stabilumą bei užtikrinant savo teisėtumą.
Pekino vadovai puikiai supranta vandens svarbą palaikant socialinį stabilumą ir užtikrinant režimo išlikimą. Vyriausybė sutelkė dėmesį į tai, kaip inžineriniu būdu užtikrinti vandens saugumą, ir šis požiūris iš dalies susijęs su Mao Dzedūno idėja, kad žmogus turi nugalėti gamtą. Tai atsispindi Kinijos valstybės vykdomuose didelio masto hidroinžineriniuose projektuose, apimančiuose daugybę užtvankų ir vandens perdavimo tarp baseinų projektų.
Neseniai vandens valdymas buvo aiškiai susietas su Kinijos prezidento Xi Jinpingo „ekologinės civilizacijos” (生态文明) koncepcija bei jo išleista knyga „Nuodugnus Xi Jinpingo svarbaus diskurso apie vandens valdymą mokymasis ir įgyvendinimas”.
Gegužės mėn. Kinija paskelbė naujus vandens kokybės gerinimo planus. Remiantis „Vandens ekologijos ir aplinkos apsaugos gairėmis didžiųjų upių baseinuose”, iki 2025 m. Kinijos vandens valdyme siekiama dviejų pagrindinių tikslų: pirma, panaikinti žemesnės nei V kokybės paviršinį vandenį ir, antra, padidinti „gana geros kokybės” paviršinio vandens dalį iki 85 procentų – 1,6 procentinio punkto daugiau nei 2020 m.
Kinijoje taikoma šešių lygių vandens kokybės sistema, o žemesnės nei V klasės vanduo priskiriamas blogiausiai kategorijai. III ar aukštesnės klasės paviršinis vanduo laikomas „gana geros kokybės”.
Genevieve Donnellon-May, Eurasia Daily Monitor
