„Vokietijos karinis buvimas Lietuvoje ir nuolatinis Vokietijos vadovaujamos brigados dislokavimas mūsų šalyje yra mūsų prioritetas. Vokietijos pajėgų priskyrimas mūsų šalies gynybai yra tikrai matomas ir vertinamas“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (išrinktas Kaune, Kalniečių apygardoje) , šiandien susitikęs su vizito į Lietuvą atvykusiu Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Rusijos propaganda pradėjo eilinį kartą purkštauti.
Bus dislokuota 4000 karių
Susitikimo metu Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė dėl Vokietijos vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje – ateityje mūsų šalyje bus nuolat dislokuoti apie 4 tūkst. karių.
A. Anušauskas padėkojo už tvirtus Vokietijos įsipareigojimus ir lyderystę mūsų regione, įskaitant ne tik karinį buvimą Lietuvoje, bet ir ilgalaikes investicijas į karinę infrastruktūrą, taip pat paramą gynybos įsigijimams. Ministras patvirtino, kad Lietuva pasirengusi toliau kartu dirbti derinant Vokietijos pajėgų poreikius kuo greičiau ir kokybiškiau priimant brigados dydžio vienetą Lietuvoje pilna apimtimi.
„Priimančios šalies paramos ir paslaugų gerinimas sąjungininkų pajėgoms išlieka vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Atsižvelgiant į poreikius, vystome karinės infrastruktūros plėtros projektus“, – kalbėjo ministras A. Anušauskas. Ministras taip pat pažymėjo, kad pagal Laikinojo solidarumo įstatymą karinei infrastruktūrai ir kariniam mobilumui 2023-2025 m. numatoma skirti apie 240 mln. Eur.
Susitikimo metu taip pat pasidžiaugta šiuo metu vykstančiomis bendromis karinėmis pratybomis „Grifono audra“, kurios siunčia stiprią žinutę apie Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą bei tvirtą Vokietijos įsipareigojimą užtikrinant regiono gynybą ir saugumą.
Ministrai šiandien Pabradėje stebės Lietuvos ir Vokietijos karines pratybas „Grifono audra“ kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais. Pasak A. Anušausko, Lietuvos kariuomenės pratybos su priskirtomis Vokietijos pajėgomis užtikrina greitą ir veiksmingą NATO regioninių planų įgyvendinimą krizės atveju.
Rusijos propagandistas: tai gali blogai baigtis
Rusijoje tokia žinia tradiciškai iššaukia riksmus dėl grėsmių pasienyje – pirmiausia Kalinigradui. Tarsi šios srities tradiciškai išskirtinė militarizacija grėsmės Lietuva ir Lenkijai nekeltų.
„Nemanau, kad keturi tūkstančiai Vokietijos karių Lietuvos teritorijoje kaip nors kokybiškai padidins grėsmes Kaliningradui, nes tai tik dar vienas žingsnis kelyje į rimtą karinį konfliktą Baltijos šalyse”, – į „Komsomolskaja Pravda” klausimą atsakė Baltijos regiono ekspertas politologas Aleksandras Nosovičius. – Jis prilygsta HIMARS dislokavimui prie Gdansko. Tokie žingsniai seka vienas po kito, ir galiausiai turi būti tam tikras aukščiausias taškas, po kurio prasidės arba atsitraukimo proceso stabdymas, arba tiesioginė karinė konfrontacija. Kitų variantų nematau, nes tiek Lenkija, tiek Lietuva nesustoja, o žingsnis po žingsnio didina spaudimą prie Kaliningrado srities sienų. Jie ten kviečia amerikiečius, dabar ten daug vokiečių, prancūzų. Su tokia kariuomenės koncentracija abiejose sienos pusėse turi baigtis labai blogai, – baugino jis.
