Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė žiniasklaidai teigia neketinanti atsistatydinti dėl to, kad ėmė pinigus už darbą Kauno miesto savivaldybės taryboje. „Visą laiką sąžiningai atsiskaitau, sąžiningai dirbu ir nesuprantu, kodėl turėčiau atsistatydinti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.
Politikė aiškino, kad visos išlaidos buvo pagrįstos ir panaudotos skaidriai. „Išleidau ten, kur buvo reikalinga atliekant tarybos nario darbą“, – teigė ministrė.
Konservatorė sakė pritarianti premjerės pozicijai, kad jeigu ministras neskaidriai naudojo lėšas, jis turėtų atsistatydinti.
„Jeigu neskaidriai naudojo lėšas, ministras turėtų atsistatydinti. Aš tikrai naudojau skaidriai“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
Ji sakė, kad ir tapusi Seimo nare bei ministre, panaudojo tik mažą dalį parlamentinei veiklai bei reprezentacijai skirtų lėšų.
„Aš, kaip Kauno miesto tarybos narė, per mėnesį išleisdavau 600–700 eurų, už juos visą laiką atsiskaitydavau pagal reglamentą, pagal Kauno miesto savivaldybės nustatytą tvarką. Tikrai sąžiningai visą laiką atsiskaičiau“, – pabrėžė politikė.
Visuomenininkas, nuomonių formuotojas ir žurnalistas Andrius Tapinas anksčiau informavo, kad dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais gavo 13,8 tūkst. eurų išmoką.
Ši vyriausybė dar nėra „paaukojusi” nei vieno kabineto nario, kad ir kas jam būtų inkriminuojama. Šis kartas, panašu, nebus išimtinis. Net nepaisant to, kad dar prieš paskelbiant konkretaus politiko pavardę, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybės narys turės trauktis iš pareigų, jei A. Tapino (ir prokuratūros tiriama) informacija pasitvirtins.
Teisėsauga šiuo metu jau aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų ir Kauno miesto bei rajono.
Ketvirtadienį žiniasklaida paskelbė, kad šio tyrimo metu bus tiriamas ir J. Šiugždinienės gautų lėšų panaudojimas.
„Siekiant patvirtinti arba paneigti viešojoje erdvėje paskelbtas aplinkybes bei užtikrinant tyrimo visapusiškumą, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į atsakingas institucijas dėl papildomos informacijos pateikimo“, – nurodoma pranešime, kurį skelbia portalas prokuraturos.lt.
***
Kauno merijos pozicija
„2011 metais, atėjęs į Kauno miesto tarybą, jau radau tuo metu galiojusią tvarką dėl išmokų tarybos nariams ir atsiskaitymo už patirtas išlaidas. Kas ir kodėl ją tokią priėmė, gali atsakyti tik prieš tai buvusieji valdžioje. Nepuolėme nieko keisti, nes ir taip buvo ką veikti mieste – koncentravomės į darbus, o ne popierizmus.
Žinau tik viena, kad ši tvarka vienodai galiojo visiems – ir dabartiniams Seimo nariams, ir ministrams. Todėl nereikia šiandien badyti pirštais į švietimo ministrę J. Šiugždinienę – ji buvo tokia pati Kauno tarybos narė, kaip ir visi kiti. Tiek ir dabartiniai finansų ar kultūros ministrai, jeigu anuomet ir rinkdavo kokius čekius, tai pagal šitą seną Kupčinsko laikų tvarką niekam nereikėdavo jų priduoti.
Suprantu, kad vienam veikėjuilabai norisi pasijausti svieto lygintoju, bet iki Tado Blindos jam dar labai toli – kol kas tik lengvas vilnietiškas pavydas ir nykios fantazijos, bandant paniekinti savivaldą visoje Lietuvoje“, – Visvaldas Matijošaitis.
CHRONOLOGIJA
Nuo 2010 m. kovo mėn.Kauno miesto savivaldybės tarybos nariaigauna 0,6 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio išmoką. Ši suma yra kintanti ir apskaičiuojama kas ketvirtį pagal oficialiai skelbiamus duomenis.
Prieš tai, 2009 metų vasarį, Kauno miesto savivaldybėje buvo patvirtintos santykinai dar didesnės išmokos, siekdavusios 0,8 VMDU.
2011 m. sausį tuometinės tarybos sprendimu ir mero Andriaus Kupčinsko parašu patvirtintas Tarybos veiklos reglamento pakeitimas, numatantis, kad kiekvienas tarybos narys asmeniškai atsako už savo išlaidas tarybos nario veiklai.
Remiantis praėjusią kadenciją galiojusia Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento redakcija, šio dokumento 14 punktas numato:
Reglamente nurodyto dydžio lėšų Tarybos nario veiklai suma kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas asmenines sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams.
Tarybos narys atsiskaito Savivaldybės administracijos Centriniam apskaitos skyriui už ketvirtį iki kitoketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos (už IV ketvirtį – iki gruodžio 31 d.), o baigiantis Tarybos kadencijai – iki jos pabaigos.
Tarybos narys Savivaldybės administracijos Centriniam apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, ataskaitą, kurioje nurodo, kokias prekes įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas Tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą.
Reglamente nustatytų lėšų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos. Per praėjusį ketvirtį išmokėta avanso suma, už kurią Tarybos narys Reglamente nurodytu laiku neatsiskaitė, laikoma einamojo ketvirčio avansu, o išlaidų ataskaitoje nurodyta suma įskaitoma į einamojo ketvirčio išlaidas.4
Kauno miesto savivaldybė šia proga siūlo iškilusius klausimus spręsti keičiant Vietos savivaldos įstatymo reglamentavimą. Tarybos nario veikla, kaip pabrėžia merijos atsakymai, iš esmės nėra ribota ar apibrėžta laike ir neapsiriboja vien tik dalyvavimu formaliuose tarybos ar jos struktūrinių padalinių posėdžiuose.
Būtent todėl tarybos nario patiriamos su jo veikla susijusios išlaidos nėra ir nelabai gali būti pastovios.
Atsižvelgiant į tai Kauno merija siūlo ne nustatyti su šiomis išlaidomis susijusius maksimalius išmokų dydžius, o keisti Vietos savivaldos įstatymą, numatant fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariui.
Prezidentas Gitanas Nausėda žiniasklaidai pareiškė, kad ministrės politinės karjeros likimas yra ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės rankose.
