Kaip skelbia Lietuvos kariuomenės internetinis portalas, 2022-ieji metai informacinės konfrontacijos kontekste esą buvo išskirtiniai dėl Rusijos pradėtos plataus mąsto karinės invazijos į Ukrainą. Didžiausias Rusijos ir Baltarusijos režimų kontroliuojamų informacinių šaltinių dėmesys 2022-aisis, kaip nurodoma, buvo skirtas gynybos temoms.
Labiausiai atakuoti taikiniai buvo NATO, NATO pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, Lietuvos narystė NATO, Lietuvos karinio potencialo didinimas. Išskirtinis dėmesys teko ir Lietuvos vykdomai užsienio politikai, ypač dvišaliams ir daugiašaliams santykiams, narystei tarptautinėse organizacijose (NATO ir ES) ir paramai Ukrainai.
Lietuvos kariuomenės analitikų fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius pernai sudarė 4999 unikalius informacinius atvejus. Analitikai pastebi, kad informacinis spaudimas Lietuvai ir Baltijos šalims tendencingai didėja. Lyginant su pastarųjų penkerių metų duomenimis, informacinių incidentų skaičius nuosekliai augo. 2018 metais buvo fiksuoti 2456 atvejai, o 2021 metais jų buvo 5030.
Vertindami 2017—2022 metų laikotarpį jie pastebima, kad Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos priešiškos informacijos srautas 2022 metais išsiskyrė savo retorika, ji buvo agresyviausia.
Priešiška informacinė veikla buvo susijusi su trimis strateginėmis sritimis – gynybos, užsienio politikos bei konstitucinių pagrindų apsaugos.
Specialus Kremliaus propagandos meniu Lietuvai
Informacinis spaudimas, nukreiptas prieš Lietuvą skyrėsi nuo kitų NATO ir ES šalių dėl tik mums taikytų priešiškų žinučių. Buvo menkinta Lietuvos narystės Aljanse reikšmė, mūsų visuomenė buvo gąsdinama karu, įskaitant ir branduoliniu Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurio metu, neva, NATO negins Lietuvos ir nevykdys savo įsipareigojimų.
Dėl Rusijos pradėto karo Lietuvą pasiekus ukrainiečių karo pabėgėlių bangai, buvo bandoma diskredituoti bei paskleisti melagingus naratyvus apie juos ir apie mūsų šalies politiką. Kremliaus propaganda teigė, kad Lietuva pabėgėlius iš Ukrainos išnaudoja savo interesams, siekia didesnės finansinės naudos iš ES, iš karo pabėgėlių pelnosi, todėl Lietuvos visuomenės pagalba ukrainiečiams nėra nuoširdi. Lietuvos politinė ir karinė parama Ukrainai buvo pristatoma kaip skatinanti karinius veiksmus ir kurstanti karą Ukrainoje, priešinanti NATO ir JAV su Rusija. Tokiais veiksmais Maskva siekė silpninti ir ardyti visuomenės pasitikėjimą šalies politika bei bandė nuteikti visuomenę prieš ukrainiečių pabėgėlius.
Propagandinės žinutės Lietuvos atžvilgiu buvo įvairios: Lietuva yra agresyvi valstybė; Lietuva yra rusofobiška valstybė; Lietuvos užsienio politika kenkia šalies saugumui ir gerovei; Lietuva yra nedemokratinė valstybė; Lietuva vykdo etninę diskriminaciją; Lietuvos valdžia naikina valstybę.
Palyginus su 2021 m., pastebėti pokyčiai susiję su agresyvėjančia propagandinių šaltinių retorika, atviromis užuominomis apie galimus Rusijos karinius veiksmus prieš Lietuvą. Taip pat atsirado daugiau užuominų apie smurtinį valdžios užgrobimą mūsų šalyje. Lietuvos kariuomenė vertina ne tik komunikaciją, tačiau ir realius veiksmus kartu su NATO, todėl situacija yra stebima ir vertinama nuolatos.
Informacinio spaudimo pasiskirstymas pagal stirtis
Lietuvos kariuomenės portale paskelbtame pranešime nurodoma, jog 2022 m. priešiška veikla informacinėje aplinkoje pagal strategiškai svarbias Lietuvai sritis pasiskirstė taip:
- Gynyba – 47,91 proc.
- Užsienio politika – 24,92 proc.
- Konstitucinių pagrindų apsaugos – 13,16 proc.
- Ekonomikos ir energetikos – 6,24 proc.
- Kultūros ir švietimo – 7 proc.
- Socialinės apsaugos – 0,76 proc.
Laikotarpis pernai nuo sausio 1 d. iki vasario 24-osios, iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios, buvo susijęs su didžiausiu priešiškos informacinės veiklos aktyvumu. Tai rodo, kad Rusijos propaganda aktyviai ruošė savo ir kitas auditorijas karui, darė įtaką įvairioms žmonių grupėms bei sau palankia linkime formavo nuomonę tikslinėms auditorijoms.
2022 m. pasižymėjo itin aukštu informaciniu spaudimu, nukreiptu ir prieš Europos Sąjungą dėl sprendimų priimti ir taikyti sankcijas Rusijai. Tokio aukšto dezinformacijos srauto apie ES nefiksuota nei vienais ankstesniais metais.
Įvykiai Lietuvos ir tarptautinėje erdvėje, tokie kaip Lietuvos Respublikos Seimo priimta rezoliucija „Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų oficialus pateikimas, papildomų ribojimų krovininiam tranzitui į Kaliningradą įsigaliojimas Lietuvoje, „Nord Stream“ vamzdynų Baltijos jūroje incidentai bei kiti, suaktyvindavo Kremliaus propagandos kanalus ir veikėjus. Jie tikslingai skleisdavo savo naratyvus, tai darydavo aktyviau ir agresyviau, todėl informacinis spaudimas žymiai išaugdavo.
Užsienio politikos srityje menkintas ir Lietuvos kaip suverenios valstybės statusas, pabrėžta, kad Lietuva tėra nereikšminga valstybė tarptautinėje politinėje arenoje, priklausoma nuo JAV, NATO ir ES politinių bei ekonominių sprendimų, yra šalių-lyderių vasalė.
Gynybos srityje retorika agresyvėjo
Kariuomenės duomenimis, 2022 m. gynybos sričiai buvo skirtas didžiausias Rusijos ir Baltarusijos režimų valdomos medijos dėmesys nuo 2017-ųjų metų. Pastebima, kad per penkerius metus gynybos srities temų eskalavimas kasmet augo. Palyginus su 2021 metais, šiemet šis rodiklis kilo penktadaliu. Rusijos ir Baltarusijos skleidžiamos propagandos retorika tapo agresyvesnė dėl Rusijos režimo imperialistinių ambicijų ir karo Ukrainoje.
2022 m. gynybos sričiai paveikti skirti naratyvai buvo labiau nukreipti į NATO, nes Rusija po karo nesėkmių adaptavo savo komunikaciją, teigdama esą pradėjo kovą su Aljansu Ukrainoje. Maskva įvairiais lygiais platino žinutes, kad NATO yra agresyvus, puolantis karinis blokas, arba, kad NATO savo veiksmais provokuoja Rusiją ir Baltarusiją bei siekia sukelti trečiąjį (branduolinį) pasaulinį karą. Taip pat buvo skleidžiama netiesa apie tai, kad NATO yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir suverenitetui.
Palyginus su 2021 metais suintensyvėjo priešiški naratyvai, nukreipti tiesiogiai į NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijas (JAV), NATO – Rusijos santykių bei NATO pajėgumų stiprinimo Baltijos regione temas.
Gynybos srities priešiški naratyvai 2022 metais daugiausia buvo skirti manipuliuoti, skleisti melagingą informaciją, bandyti paveikti savo ir NATO šalių-narių visuomenės požiūrį, formuoti negatyvią nuomonę apie NATO-Rusijos santykius, NATO institucijos patikimumą, Vakarų lyderystę. Rusijos propagandos tonas pradėjo agresyvėti jau 2021 metais, ypač NATO atžvilgiu. Aljansas pernai Kremliaus propagandos buvo pristatomas kaip provokatorius ir blogėjančios pasaulio saugumo situacijos kaltininkas. Taip pat kaltindama NATO dėl karo Ukrainoje pradžios, Rusija bandė maskuoti savo kaip šalies agresorės ir okupantės įvaizdį bei nukreipti dėmesį nuo savo imperialistinių ambicijų bei Ukrainos teritorijos užgrobimų.
Lietuvos gynybos ir saugumo politika priešiškoje žiniasklaidoje 2022 m. sulaukė Kremliaus ir kitų aukštų Rusijos pareigūnų dėmesio dėl Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimo, ginkluotės, technikos įsigijimų, susitarimo dėl NATO karių nuolatinės rotacijos Lietuvoje, dalyvavimo tarptautinėse ir nacionalinėse karinėse pratybose. Būta žinučių, esą, užbaigus karą Ukrainoje, bus pradėtas JAV, NATO karas su Rusija Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pataria atsakingai vertinti ir vartoti informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, ypač gaunamą iš socialinės medijos platformų. Rekomenduoja pasitikėti oficialių Lietuvos Respublikos institucijų informacija. Jeigu informacija jums kelia bet kokių įtarimų, ieškokite informacijos patvirtinimų bent keliuose oficialiuose arba atsakingos žiniasklaidos šaltiniuose. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už platinamą informaciją, todėl būkime atidūs ir netapkime priešiškos informacinės veiklos įrankiu.
