Valdantiesiems svarstant apie pensijų reformos galimybes, kaip antai automatinio įrašymo į pensijų fondus tvarkos pakeitimą, ekonomistai ragina gyventojus, atsisakiusius kaupti antroje ar trečioje pakopoje, santaupų kojinėje nelaikyti. Pasak Kauno technologijos (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Vytauto Snieškos, nors dabartinė pensijų sistema turi trūkumų, neinvestuojami pinigai atneša didesnių nuostolių – nuvertėja.
Pensijų klausimas aktualus ne tik šiuo metu pensijas gaunantiems, už kelerių metų pensinio amžiaus sulauksiantiems šalies gyventojams, tačiau ir darbingo amžiaus asmenims. Būtent iš šių darbuotojų įmokų yra kaupiamas fondas senatvės pensijoms išmokėti.
„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo ( „Sodra“) pensija yra draudimo sistema. Šiuo metu dirbančio žmogaus įmokos į „Sodrą“ skiriamos jau esantiems pensijoje žmonėms išlaikyti. Ir kai tas žmogus išeina į pensiją, tada jam mokama iš „Sodros“ fondo, kurį pildo tuo metu dirbantys žmonės“, – sako KTU ekonomistas.
Nors pirmosios pakopos pensijos dydį lemia įvairūs, nuo konkretaus gyventojo darbingumo priklausantys veiksniai, bazinis pensijos dydis bene kasmet kinta. Anot V. Snieškos, kylant darbo užmokesčiui, kartu kyla ir galimybės mokėti didesnę pensiją: „Toks nuolatinis „Sodros“ papildymas iš augančių atlyginimų leidžia indeksuoti ir pensijas, kompensuojant dėl kainų padidėjimo prarastas pajamas“.
Antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos – fondų rankose
Politikai ir pensijų fondų valdytojai sako, kad vien „Sodra“ pasitikėti nereikėtų – antroji ir trečioji pakopa tikrai yra reikšminga, jei sulaukus pensinio amžiaus norite gauti bent 50 proc. atlyginimo. Tačiau kitaip nei senatvės pensija, priklausanti nuo valdančiųjų sprendimų, antroje ir trečioje pakopoje kaupiami pinigai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų fondų investavimo sėkmės.
„Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondo įmokos yra sudaromos iš atlyginimo išskaičiuojamų nustatyto procento išmokų, bei gali būti šiek tiek papildomos iš valstybės lėšų. Taigi, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondas, kurį sukaupia žmogus, negali būti indeksuojamas ir gali išaugti tik jeigu pensijų fondo valdytojas sėkmingai investuos pensijų fondo lėšas“, – sako V. Snieška.
Pasak V. Snieškos, didžioji dauguma tokių pensijų fondų lėšų sukauptų Lietuvoje yra investuojama į užsienio šalių akcijas, obligacijas, ar kitus vertybinius popierius. Šių investicijų rizika pasirenkama pagal gimimo metus – kuo jaunesnis gyventojas, tuo fondo investavimo rizika yra didesnė, siekiant padidinti investavimo grąžą.
„Deja, Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams tokiu būdu iki šiol nelabai sekėsi uždirbti. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, vieno antrosios pakopos fondo vidutiniam dalyviui per 14,6 metų „Sodrai“ pervedus 3 024 eurus, tas fondas paaugo vos 813 eurais – iki 3 837 eurų. Tai vidutiniškai per metus sudaro tik 1,33 proc. – daug mažiau, nei infliacijos tempas Lietuvoje tuo laikotarpiu“, – sako V. Snieška.
Tam turi įtakos ir kasmet pensijų fondų pasiimamas pensijos fondo valdymo mokestis, kuris, priklausomai nuo fondo, per metus sudaro nuo 0,22 iki 1,23 proc. sukaupto turto: „Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje šis mokestis yra tik 0,2 proc.“.
Nors Lietuvoje įstatymiškai nustatyta, koks procentinis valdymo mokestis nuo gyventojų kaupiamų lėšų gali atitekti pensijų fondui – Bendrasis atsiskaitymo rodiklis (BAR) negali viršyti 0,5 proc. – fondams investuojant sukauptą turtą į kitus fondus, nuo investicijų grąžos atskaitomi kiti mokesčiai. Jų procentinis rodiklis, vadinamas sąlyginiu Bendruoju išlaidų koeficientu (BIK), gali siekti net minėtuosius 1,23 proc.
Investuoti patiems reikia žinių
Lietuvos Banko duomenimis, pirmoje pakopoje Lietuvoje kaupia visi dirbantieji – per 1,45 mln. žmonių, tačiau aktyviai antroje pakopoje kaupia 778 tūkst., o trečioje – 95,6 tūkst. dirbančiųjų. Kiti gyventojai, nesikliaujantys antros ar trečios pakopos pensijų kaupimo galimybėmis, gali lėšas ateičiai kaupti kitur – atsidėti ar investuoti.
Pastaroji galimybė, V. Snieškos teigimu, gali būti ypač naudinga, mat tam tikros investavimo sritys, kaip antai nekilnojamasis turtas, per pastaruosius kelerius metus galėjo atnešti nemažą grąžą.
„Pavyzdžiui, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2006–2022 metais vidutiniškai siekė net 5,6 proc. per metus. Jeigu tas pensijos fondas būtų augęs būsto kainų augimo tempu, tai per 14,6 metų turėtų išaugti iki 7 037 eurų – 2,33 karto. Tai kartu atsako į klausimą, kas geriau: ar pensijų fondas, ar investuoti patiems?“, – sako KTU profesorius.
Be abejo, patiems sėkmingai investuoti nėra lengva – siekiant išvengti nuostolių, reikia turėti daug žinių ir investavimo patirties. Tačiau neinvestuojamiems pinigams kyla didesnė grėsmė – nuvertėti.
„Ekspertai rekomenduoja turėti nuo pusės iki pilno metinio atlyginimo pinigų atsargą nenumatytoms išlaidoms. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad laikomi pinigai nuvertėja tiek, kokia yra infliacija, ar auga numatomų pirkti prekių kaina, todėl racionaliai investuojant galima tokių nuostolių išvengti“, – teigia V. Snieška.
Mažesnė pensija tiems, kurie daugiau uždirba?
Lietuvoje populiarūs pensijų fondai šiuo metu darbingiems žmonės prognozuoja ypač nedidelę, vos 30–50 proc. darbo užmokesčio siekiančią, pensiją, jei kaupti nusprendžiama tik pirmoje pakopoje. Šie skaičiavimai atliekami remiantis vidutinio darbo užmokesčio šalyje, kuris 2022 m. gruodžio mėn. siekė 1787,10 eurų prieš mokesčius, ir vidutinės „Sodra“ senatvės pensijos Lietuvoje, kuri siekė 512,64 eurų, santykiu.
Todėl šiuo metu pensijoje esančių asmenų, kurie turi būtinąjį darbo stažą, gaunama „Sodros“ išmoka siekia 28,7 proc. vidutinio atlyginimo šalyje prieš mokesčius ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo po mokesčių. Tačiau tokį procentą pajamų gaus ne kiekvienas šalies gyventojas.
„Pasinaudojant „Sodros“ pensijų skaičiuokle pirmajai pakopai galima pamatyti, kad didesnius atlyginimus gaunančių žmonių pensija sieks, pavyzdžiui, 50 proc. gaunamų grynųjų pajamų. Dar didesnius atlyginimus gaunantieji gaus mažesnę dalį. O tai reiškia, kad per pensijų sistemą yra vykdomas progresinis pajamų apmokestinimas“, – teigia V. Snieška.
Svarbu leisti gyventojui rinktis
Nors šis pensijų modelis veikia neseniai, vos 4 metus, ekspertai jau pastebi trūkumus ir tobulintinas sritis: „Labai palankiai yra vertinamos Prancūzijos, Vokietijos, Danijos pensijų sistemos, todėl reikėtų daugiau atsižvelgti į šių šalių patyrimą“.
Tačiau su kitų Europos šalių pensijomis Lietuva konkuruoti negali – net atsižvelgus į jų patirtį, dėl vidutinio darbo užmokesčio, gyventojų skaičiaus, pensinio amžiaus ribos ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) skirtumų, daugiau lėšų pensijoms didinti neatsiras.
„Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo pagal pensijoms skiriamą BVP dalį – 6,5 proc., o Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 13 proc. Dėl šios priežasties kol kas tikėtis „europinių“ pensijų nereikėtų. Tikėkimės, kad Lietuvos valdantieji nepamirš, kad didėjant BVP būtų padoru didinti ir atskaitymus pensijoms. Dabar Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, prilygsta 62 proc. šio rodiklio ES vidurkio“, – teigia KTU ekonomistas.
BVP dalies skyrimas pensijoms nėra vienintelė sritis, kurioje, anot specialisto, verta daryti pokyčius. Lietuvoje į antros pakopos kaupimą įtrauktas ir iki nustatytos datos neatsisakęs asmuo yra įpareigojimas toliau visą gyvenimą mokėti įmokas į pensijų fondą, su 12 mėnesių išimtimi.
„Reaguojant į augantį Lietuvos piliečių nepasitenkinimą, dabar besiliejantį ir viešoje erdvėje, prievartinio įrašymo į fondus tvarką reikėtų skubiai naikinti. Kodėl tokios sistemos nepakeisti tik paraginimu papildomai draustis? Žmogus turi teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo pajamomis, ir pats nuspręsti, kur jas investuoti“, – sako V. Snieška.
KTU naujienos
