K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis ambicingų Kauno projektų, numatytų 2023–2025 metų miesto strateginiame veiklos plane. Remiantis šia ilgalaike strategija suformuotas ir šiųmetis Kauno biudžetas, sieksiantis 571,7 mln. eurų. Kaip ir kasmet, beveik pusė lėšų skiriama švietimui. Didelė dalis investicijų taip pat suplanuota infrastruktūros plėtrai, socialinėms ir sveikatos paslaugoms gerinti.
Stiprus prioritetas – švietimui
„Vis dar gajus mitas, esą Kaunas labiausiai rūpinasi asfaltu ir trinkelėmis, tačiau šių metų biudžeto skaičiai rodo priešingai – šiemet jie ypatingai socialiai jautrūs. Daugiau lėšų socialinei ir sveikatos apsaugai. Planuojama kelti atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams, įgyvendinti visos dienos mokyklos modelį pradinukams, skirti didesnį dėmesį socialinei pagalbai ir socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Mažinant energetinių išteklių kaštus, numatytos papildomos lėšos tolesniam mokyklų ir darželių pastatų atnaujinimui – per trejus metus tai bus atlikta visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Be to, šiemet Nemuno saloje finišuos „Mokslo salos“ muziejaus statybos. Kaip ir kasmet, stiprus miesto prioritetas – švietimas, sudarant vis geresnes sąlygas mokytis bei tobulėti augančiai kauniečių kartai“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Šįmet ruošiamasi atidaryti lopšelį–darželį Vilijampolėje, rekonstruotame pastate Jūratės gatvėje. Tęsdami švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrą, baigiame rengti techninį projektą ir pradėsime naujo vaikų darželio statybas Romainiuose (Vijūkų g. 78). Šalia numatyta projektuoti ir pradinės mokyklos pastatą.
Pokyčių sulauks ir Kauno Maironio universitetinė gimnazija – kieme rengiamasi statyti erdvų sporto kompleksą.
Kokybiškos socialinės paslaugos
Kauno miesto savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos sulaukė pripažinimo, kad jų teikiamos paslaugos atitinka Europos kokybės principus ir kriterijus. Tai patvirtina įdiegta Europos socialinių paslaugų kokybės sistema (EQUASS).
Kaunas išsprendęs eilių socialinėms paslaugoms gauti problemas. Tai padeda užtikrinti ne tik miesto įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, privatūs socialinių paslaugų teikėjai.
Poreikis nuolat auga, todėl per artimiausius trejus metus ši sritis sulauks dar didesnio dėmesio. Tikslas – užtikrinti, kad savivaldybės teikiamos socialinės paslaugos būtų prieinamos ir aukštos kokybės. Miestas skatins iniciatyvas, skirtas būstų ir aplinkos pritaikymui žmonėms su negalia, stiprins kauniečiams teikiamas socialines paslaugas ir jų tinklą.
Ambicingi didieji projektai
2023-iųjų biudžete – vieno svarbiausių miesto projektų finišas – buvusio Aviacijos gamyklos sraigtasparnių angaro konversija, pritaikant patalpas aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių biurams, laboratorijoms bei tyrimų centrams. Valstybei ekonomiškai svarbaus projekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas Europos prospekte jau netrukus pradės savo veiklą, kviesdamas čia kurtis Lietuvos bei užsienio kompanijas plėtojant eksperimentinę prototipų gamybą.
Nuo praėjusių metų tęsiami darbai Pietrytinio aplinkkelio, Mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“, Dainų slėnio, Lengvosios atletikos maniežo ir daugiaaukštės automobilių saugyklos statybvietėse.
Plėtodama Paveldotvarkos programą, Kauno miesto savivaldybė sieks ir toliau prisidėti daliniu finansavimu prie kauniečių iniciatyvų sutvarkyti dar daugiau paveldo objektų.
Iki 2025 m. numatyta investuoti iki 10 mln. eurų į vadinamosios Neptūno įlankos uostą Kauno marių pakrantėje – sukurti geresnes sąlygas jauniesiems buriuotojams bei profesionalams, o kauniečiams įrengti naują rekreacinę erdvę jaukiam poilsiui bei aktyviam laisvalaikiui prie vandens.
Kitos stambesnės Kauno ambicijos – per artimiausius trejus metus pradėti M. K. Čiurlionio koncertų centro Žemojoje Fredoje, naujo futbolo ir regbio maniežo bei ekstremalaus sporto centro Aleksote, baseinų Šilainiuose bei Panemunėje statybas. Taip pat turėtų iškilti trys nauji tiltai per Nemuną ir Nerį.
Geresnė miesto infrastruktūra
Artimiausių trejų metų strateginiame veiklos plane svarbiu prioritetu išlieka susisiekimo infrastruktūros tobulinimas, ne tik atnaujinant gatvių dangą, bet ir įrengiant patogius šaligatvius bei dviračių takus. Pastebimų pokyčių sulauks Radvilėnų plento atkarpa nuo A. Baranausko iki Tunelio g., Romainių, Marių, S. Dariaus ir S. Girėno, H. ir O. Minkovskių gatvės bei Vandžiogalos plentas.
Taip pat numatyta kapitališkai remontuoti Savanorių prospekto atkarpą nuo Pramonės iki Taikos prospekto ir užbaigti darbus P. Lukšio bei S. Žukausko gatvėse. Be to, rengiamasi toliau tvarkyti žaliąsias miesto erdves – beveik 4 hektarus parkų ir skverų.
Kol sovietmečiu statytų daugiabučių renovacija visoje Lietuvoje vyksta vangiai, o gyventojų namai nuolat sensta, Kaunas numatė sprendimą – transformuoti ištisus kvartalus. Pagrindinis tikslas – sukurti palankias sąlygas kauniečiams modernizuoti savo būstus, tuo pačiu imtis kompleksinių aplinkos tvarkymo veiksmų – įrengti laisvalaikio erdves, puoselėti žalumą, pasirūpinti vietomis automobiliams.
Kultūrinių veiklų tęstinumas
Šiemet toliau tęsiamos iniciatyvos įtraukiant bendruomenes į kultūrines veiklas, gerinant su tuo susijusių paslaugų kokybę bei skatinant pokyčius. Įtrauki, prieinama kultūra, kokybiška jos plėtra ir inovacijos – reikšminga miesto kasdienio gyvenimo dalis.
Sėkmingai įgyvendintas projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir toliau primins kauniečiams apie istorinius metus bei ryškų kultūrinį palikimą. Didelį populiarumą pelnę renginiai, kūrybiškos iniciatyvos išlaikys tęstinumą.
Programa „Iniciatyvos Kaunui“ ir toliau miesto biudžeto lėšomis finansuos projektines veiklas. Šiemet iškeltas tikslas – jomis pasiekti apie ketvirtį milijono gyventojų.
Žada mažinti skolinius įsipareigojimus
Šių metų savivaldybės biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į 2023–2025 m. strateginiame veiklos plane patvirtintas programas bei prognozuojamas finansines savivaldybės biudžeto galimybes.
Daugiau kaip pusę šiųmečio biudžeto sudaro savivaldybės indėlis – apie 398 mln. eurų. Dar 165,1 mln. numatyta iš valstybės biudžeto. 2023 metais planuojama skolintis 7,9 mln. eurų, t. y. 1,4 mln. mažiau nei 2022 metais ir 6,5 mln. eurų mažiau nei 2021 metais.
Didžioji dalis biudžeto lėšų – švietimui – 45,7 proc. (261,2 mln. Eur). Kiek daugiau nei penktadalis – 22,1 proc. (126,1 mln. Eur) – miesto infrastruktūrai ir tvarkymui.
11,6 proc. (66,1 mln. Eur) numatyta socialinei ir sveikatos apsaugai, o 7,7 proc. (44,4 mln. Eur) – bendroms valstybės paslaugoms. Likę beveik 13 proc. (apie 73,9 mln. Eur) paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.
Su visu šiųmečiu Kauno miesto biudžeto projektu susipažinti galima internete: bit.ly/2023biudzetas. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki sausio 30 d. el. paštu biudzetas@kaunas.lt. Kauno miesto taryba jį svarstys ir tvirtins artimiausiame tarybos posėdyje vasario 7 d.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
