Visi esame bent jau girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Galbūt keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms.
Lietuviai pinigų atsideda itin mažai
Pasak finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ vadovės Lietuvoje Donatos Stoškuvienės, vienas esminių elementų šeimos biudžeto valdyme siekiant sutaupyti – išlaidų ir pajamų planavimas. Organizuotas asmeninių ar šeimos pajamų paskirstymas tam tikroms išlaidoms turėtų būti kasdienis kiekvieno atsakingo žmogaus įprotis.
„Mums inicijuojant šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad pusei gyventojų (51 proc.), atmetus visas mėnesio išlaidas, lieka itin nedidelė suma pinigų. Apklausoje taip pat 23 proc. respondentų nurodė, kad mėnesio pabaigoje jiems iš viso nelieka lėšų papildomoms išlaidoms ar taupymui, o 47 proc. gyventojų per pastaruosius metus pinigų skolinosi iš šeimos narių, draugų ar finansinių institucijų“, – teigia D. Stoškuvienė.
Ji daro prielaidą, kad taip nutinka dėl to, jog biudžeto planavimo taisyklių nesilaikoma tikslingai ir nuolatos. O jei ir laikomasi, tai ne tvariai, o tik prieš pat didesnių finansinių iššūkių pažersiantį laikotarpį, kas neatneša ilgalaikių rezultatų. Ji rekomenduoja bent dalį pinigų į taupomąją sąskaitą atsidėti nuolat – tokiu būdu vėliau nereikės atseikėti didesnių sumų per trumpesnį laiką ar skolintis.
Didėjančios sąskaitos reikalauja sąmoningumo
Pagrindinius pinigų taupymo būdus žino bene visi, tačiau panašu, jog nemaža dalis žmonių jais nesinaudoja. Vis dėlto, augančios šildymo paslaugų sąskaitos daugelį natūraliai paskatins atsakingiau žvelgti ir į biudžeto planavimą, ir į būdus gyventi kiek įmanoma šilčiau, už kuo mažesnes šildymo išlaidas.
„Norint nepakliūti į šildymo sąskaitų spąstus, reikėtų atidžiau taupyti ne tik pinigus, bet ir šilumą: patikrinti, ar langai bei durys yra pakankamai sandarūs. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį, ar radiatorių neužstoja baldai, užuolaidos, ar jų nedengia dulkių sluoksnis – visa tai trukdo šilumai pasiskirstyti po namus. Nebūnant namuose, šilumą patartina sumažinti iki žemiausios komfortiškos temperatūros, o grįžus, ją vėl padidinti. Vadovaujantis šiais principais, bus galima sumažinti radiatorių skleidžiamą karštį ir atseikėti mažiau lėšų šildymo mokesčiams. Tai palengvins finansinę naštą bei taps puikia pradžia sąmoningam taupymui“, – pataria D. Stoškuvienė.
Finansų valdymo ekspertė dalijasi vertingais taupymo patarimais, pasiskolintais iš skirtingų pasaulio kultūrų. Jei lietuviški įpročiai „neprilimpa“, gal sumažinti stresą dėl finansų bei taupiau gyventi šildymo sezono metu padės šie?
Kinų ir vokiečių paslaptys
Nors mokėjimo kortelės bei kredito kortelės Kinijoje ir Vokietijoje egzistuoja jau ilgą laiką, nemažai šių šalių gyventojų, taupymo sumetimais, vis dar vengia jas naudoti ir pirmenybę teikia gryniesiems pinigams. Jais atsiskaitinėja prekybos centruose, parduotuvėse, moka už įvairias paslaugas.
Remiantis minėtų šalių gyventojų filosofija, kadangi mokėjimo kortelėse pinigai nėra apčiuopiami, o nemažai žmonių sąskaitos likutį tikrina retai, atsiskaitant galima nejausti ribų. Apsiperkant dažniau naudoti grynuosius – pravartu, nes matome, kiek išleidžiame pinigų, galime lengvai apskaičiuoti turimų finansų likutį.
Japoniškas „Kakeibo“ metodas
Japonijoje dar XX amžiaus pradžioje išrastas taupymo metodas „Kakeibo“ Rytų šalyse naudojamas iki šiol. Remiantis juo, kiekvienam įsigyjamam daiktui vertėtų pritaikyti septynis esminius klausimus. Ar galiu išsiversti be to? Ar mano finansinė padėtis leidžia tai įsigyti? Ar iš tiesų tai naudosiu? Ar turiu tam erdvės namuose? Kaip sugalvojau šį daiktą įsigyti? Kaip šiandien jaučiuosi? Kaip jaučiuosi, ruošdamasi(s) pirkti šį daiktą ir kiek laiko šis jausmas tęsis?
Sąmoningumas biudžeto planavime yra labai svarbus aspektas, leidžiantis pasverti tam tikrų išlaidų būtinybę, o tai paskatina lengviau atsisakyti nereikalingų pirkinių ir atsidėti pakankamai pinigų galimam finansiniam sunkmečiui.
Skandinaviškas požiūris į taupymą
Nežinomybės ir ekonominių iššūkių kupinu metu daug populiarumo sulaukia skandinaviškas gyvenimo būdas „Lagom“, reiškiantis „nei per daug, nei per mažai“. Naudojantis šio gyvenimo stiliaus principais, kasdienybėje turėtų vyrauti minimalizmas. Į dienotvarkę įvedamas tikslingas planavimas ir apgalvotas išlaidų paskirstymas, kokybės pasirinkimas vietoje kiekybės. Renkantis šį būdą, svarbu sumažinti įsigyjamų pirkinių kiekį ir neapkrauti savo namų nenaudojamais baldais, nedėvimais drabužiais, nenusipirkti tą pačią funkciją atliekančio daikto, jei tokį jau turite.
Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ užsakymu, 2022 metų birželį „Kantar“ vykdytos apklausos metu buvo apklaustas 501 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas.
