Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU mokslininkė: informaciniame kare grumiamasi dėl žmonių protų

  • 2022-07-29
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Mokslas, Pasaulis, Technologijos

„Informacinis karas visada egzistavo. Skirtumas tik toks, kad šiandien, dėl interneto sklaidos, to karo aukomis galime tapti kiekvienas“, – teigia Kauno technologijos universiteto tyrėja Rasa Kasperienė. Skaitmenine humanitare save įvardijanti mokslininkė ne vienerius metus socialiniuose tinkluose tyrinėjanti radikaliai dešinei priskiriamas grupes teigia, jog kalbėjimasis su šiais žmonėmis – ilgas ir daug pastangų kainuojantis darbas.

Rasa Kasperienė KTU
Rasa Kasperienė

Rusijos karas prieš Ukrainą visą pasaulį privertė pamatyti informacinio karo, kurį ši šalis kariauja – net ir prieš savo žmones – mastus. Įvairių šaltinių duomenimis, pavasarį karą Ukrainoje palaikė daugiau nei pusė Rusijos gyventojų. Kita vertus, šiuos rezultatus vertinti sudėtinga, nes neįmanoma žinoti, ar gyventojai į apklausas atsakė sąžiningai.

„Būdų apibrėžti informacinį karą yra labai daug, tačiau jis visada susijęs su netikromis, melagingomis žiniomis, propaganda. Šiame kare kovojama dėl žmonių protų, siekiant laimėti kiek galima daugiau sau palankių taškų“, – sako R. Kasperienė, viena iš KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įsteigto kibernetinio saugumo tyrimų centro „FrogLab“ tyrėjų.

Pasak jos, melagingos informacijos paveiktam asmeniui labai sudėtinga įrodyti, jog tai, kuo jis ar ji tiki yra netiesa. Beje, net ir Rusijoje teisinga informacija – pasiekiama, ją gauti įmanoma.

„Mano atliktas radikalios dešinės grupuočių „Facebook“ socialiniame tinkle tyrimas parodė, kad kone pusė nuorodų, kuriomis tose grupės dalijamasi, yra naujienos iš įprastos žiniasklaidos. Tačiau, atkreipus dėmesį, kokiame kontekste ta žinute dalijamasi, kaip į ją reaguojama, pamatai, jog dažnu atveju, informacija suvokiama iškreiptai, ja nepasitikima“, – paaiškina R. Kasperienė.

Socialinio „burbulo“ sienas pramušti įmanoma

Liepos pradžioje paskelbti duomenys iš 40 pasaulio šalių rodo, kad visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida skirtingose šalyse labai nevienodas. Europiečiai žiniasklaida pasitiki labiau nei amerikiečiai, televizija ir radiju pasitikima labiau nei internetinėmis naujienomis. Suomiai žiniasklaida pasitiki labiausiai – net 70 proc., o amerikiečiai – mažiausiai (vos 26 proc. mano, jog žinios yra patikimos). Kiek anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog socialinėmis medijomis pasitikima mažiau, nei žiniasklaida, o jauni žmonės yra apskritai skeptiški naujienų atžvilgiu.

R. Kasperienė sutinka, jog žiniasklaidai informaciniame kare tenka didžiulė atsakomybė. Beje, ji mano, jog Lietuvos žiniasklaida elgiasi pakankamai korektiškai. Štai nesena istorija dėl tranzito iš Kaliningrado srities išaiškinimo, jos nuomone, Lietuvoje buvo komentuojama atsakingai, pasveriant kiekvieną žodį.

„Dėl komercinių portalų specifikos neretai pernelyg užaštrinamos antraštės; vis dėlto, palyginus su tuo, ką aš skaitau populiariuosiuose pasauliniuose portaluose, krypstančiuose į radikalią dešinę, lietuviška žiniasklaida atrodo labai nuosaikiai“, – teigia tyrėja, prisipažindama, kad neseniai teko raminti jos namuose apsistojusius ukrainiečius, kurie iš rusakalbių žinių buvo supratę, kad Lietuvai gresia pavojus.

Jos tyrinėjamų „Facebook“ radikaliai dešinei priskiriamų grupių nariai informaciniame kare yra ypač pažeidžiami. Dėl socialinių tinklų ypatumų, tie žmonės sukasi uždarame informaciniame burbule.

„Jiems atrodo, kad jų turima nuomonė yra vienintelė teisinga, kad jie yra dauguma. Neįtikėtina, bet tie žmonės nežino, kad jie yra savame „burbule“, už kurio ribos esantys žmonės turi visai kitą poziciją“, – teigia R. Kasperienė.

Vis dėlto, pasak jos, yra informacijos, kuri gali pramušti ir tokių „burbulų“ sienas. Pavyzdžiui, įvykus žurnalisto Andriaus Tapino suorganizuotai paramos „Bayraktarui“ pirkti akcijai, R. Kasperienė stebėjo sujudimą radikalios dešinės grupėse.

„Mačiau daug diskusijų šia tema – buvo keliami klausimai: kaip galėjo taip nutikti, jei mes esame dauguma? Vėliau, žinoma, būdavo padaroma išvada, kad tikriausiai informacija melaginga, niekas nieko iš tikrųjų nenupirko“, – sako KTU mokslininkė.

Ne visos kibernetinės atakos mirtinai pavojingos

Informacinėmis technologijomis kariaujamame kare kulkos nešvilpia, tačiau kalbėdami apie jį karinio žargono neišvengsime: R. Kasperienė mini kibernetines atakas, nusikaltimus, ekstremizmą ir net patriotizmą.

„Neseniai konferencijoje pristačiau Baltarusijos kiberpartizanų atvejį – tai grupuotė, kuri savo veikla siekia pakenkti Aliaksandro Lukašenkos režimui, siekia demokratijos šalyje. Kooperuodamiesi su realybėje veikiančiais partizaniniais daliniais, jie gadina geležinkelių infrastruktūrą, nutekina informaciją Ukrainai“, – pasakoja R. Kasperienė.

Informacinių technologijų išsilavinimą turinčios mokslininkės viena iš ekspertinių sričių yra kibernetinis saugumas. Paklausta, kaip šioje srityje atrodo Lietuva, ji gūžteli pečiais – taip pat, kaip daugelis kitų pasaulio valstybių. Nors mes giriamės savo interneto pralaidumu, turime daug aukšto lygio profesionalų, nedaugelis iš jų ryžtasi dirbti viešajame sektoriuje.

„Koronaviruso pandemijos laikotarpiu nutekinti medicininių įstaigų duomenys –tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, jog turime saugumo spragų. Tam, kad jų būtų išvengta, periodiškai turi būti vykdomas valstybės įstaigų saugumo auditas, turi būti diegiamos specialios stebėsenos sistemos. Tam reikia gerai kvalifikuotų specialistų, kurių skaičius ribotas, ir kurie yra ypač brangūs. Juos sunku įpirkti ne tik mūsų, bet ir kitų valstybių viešajam sektoriui“, – teigia R. Kasperienė.

Nors žodžių junginys „kibernetinė ataka“ skamba grėsmingai, pasak specialistės, ne visi šie išpuoliai yra labai pavojingi. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje žiniasklaidoje skelbtos Rusijos kibernetinės grupuotės „Killnet“ vykdytos atakos prieš Lietuvą, R. Kasperienės nuomone – nepavojingos, tik trumpam sutrikdančios veiklą.

„Sudėtingiausi atvejai yra tokie, kai programišiai patenka į sistemos serverius ir juose pakeičia informaciją. Pavyzdžiui, Baltarusijos kiberpartizanai, „įlindę“ į saugumo sistemos serverius, nusiurbė duomenis ir juos užšifravo. Visos duomenų bazės, su kuriomis dirbo Baltarusijos policija, tapo neprieinamos. Tokie dalykai ilgam ir rimtai pakenkia veiklai“, – teigia KTU mokslininkė.

Viskas prasideda nuo paprastų žmonių

Rasa Kasperienė KTU
Rasa Kasperienė

Deja, pasak jos, pačių rimčiausių įsilaužimų – šnipinėjimo atvejų – galima nepastebėti metų metus. Jie kartais aptinkami visiškai netikėtai, įdiegus naują antivirusinę programą, atlikus sistemų saugumo auditą. R. Kasperienės teigimu, silpniausia grandis, per kurią vykdomos organizacijų kibernetinės atakos – jose dirbantys žmonės.

„Saugumas gali būti pažeistas labai paprastu būdu – pavyzdžiui, darbuotojas gauna vadinamąjį „phishing“ elektroninį laišką nuo užsimaskavusio kibernetinio nusikaltėlio. Atsidarius prie tokio laiško prisegtą dokumentą, į kompiuterį įdiegiama programa, kuri padeda į tinklą įsiskverbti kitoms programoms“, – aiškina R. Kasperienė, ne vienerius metus dirbusi kibernetinio saugumo eksperte įvairiose įmonėse.

Todėl visus vartotojus ji skatina laikytis interneto komunikacijos ir naršymo higienos: naudoti slaptažodžius, kuriuose yra daug simbolių ir skaičių, nenaudoti to paties slaptažodžio kelioms paskyroms, rinktis ne „Google“, o specialių slaptažodžių generavimo programėlių pasiūlytas kombinacijas. Vis dėlto, mokslininkė ramina – nereikėtų susirgti paranoja. Vadinamajam „paprastam“ žmogui kibernetinių atakų bijoti nereikėtų.

„Jei neturite slaptos informacijos, neadministruojate tokių paskyrų, kuriose kažką pardavinėjate, grėsmė, kad jums bus pakenkta nutekinus informaciją – minimali“, – įsitikinusi R. Kasperienė.

Paklausta, ar turėtume bijoti algoritmų, kurie mus „seka“ siūlydami prekes, trumpesnį kelią namo ar žmones, greta kurių buvome, į draugus, ji teigia labiau nei pavojų, vertinanti patogumą.

„Mums sunku suprasti, kaip veikia algoritmai, o tai, ko nesuprantame – gąsdina. Aš jų veikimą priimu kaip įrankį, kuris gali palengvinti gyvenimą: padeda apeiti kamščius, pasiūlo naujus pomėgius, tinkamus produktus. Vis dėlto, manau, kad baimė ir tam tikras atsargumas, susijęs su technologijomis, yra tik mūsų kartos problema, vėliau jos nebeliks. Žinoma, saugumo iššūkiai išliks“, – mano KTU mokslininkė.

„Perkalbėti“ sąmokslo teorijomis tikinčiuosius – beveik neįmanoma

Kapitolijaus šturmas Vašingtone, Kanados vilkikų protestai prieš vakcinas, protestai prieš koronaviruso pandemijos nulemtus suvaržymus įvairiose šalyse – ekspertų nuomone, daugelis šių įvykių įsisiūbavo būtent dėl socialinių tinklų. „Facebook“ vadovai vis dar teisiasi dėl „Cambridge Analytica“ skandalo – kai nutekinti duomenys, manoma, padarė įtakos ir 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų, ir Jungtinės karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, rezultatams.

„Socialinėse medijose „laukinių Vakarų“ laikotarpis tęsėsi iki Joe Bideno prezidento rinkimų 2020-aisiais; situacija pasikeitė po Kapitolijaus šturmo. Socialinius tinklus stipriai prispaudė įstatymai – šiandien tiek „Facebook“, tiek „Twitter“ kas mėnesį skelbia, kiek jie uždarė netikrų paskyrų. Socialiniai tinklai pagaliau tapo atviri mokslininkams, kurie tyrinėja šiuos reiškinius. Vis tai duoda tam tikrų rezultatų. Vis dėlto, padaryta žala bus jaučiama dar ne vienerius metus“, – teigia R. Kasperienė.

Radikalios dešinės grupes socialinėje medijoje stebinti mokslininkė teigia, kad pastarųjų aktyvumas nuslopo. Pasak jos, tai galima sieti su Rusijos dar kovo mėnesį paskelbtais „Meta“ kompanijos valdomų tinklų ribojimais, nes būtent šioje šalyje kuriama daug melagingo turinio. Tačiau mokslininkė mano, kad visų radikalios dešinės grupių narių veiklą sieti su tiesiogine parama iš Rusijos būtų neteisinga – susideda daug socialinių problemų, kurias per pastaruosius pora metų pakurstė pandemijos sukelti apribojimai.

„Labai ilgai gilinausi, siekdama atrasti būdą, kaip kalbėtis su žmonėmis, kurie yra įtikėję sąmokslo teorijomis, tokiais, kuriuos galima priskirti kraštutinei dešinei. Buvo skelbtos ir mokslininkų ataskaitos, piešiančios tų žmonių psichologinį paveikslą. Gana dažnai jie turi psichologinių problemų, pavyzdžiui, bijo persekiojimo, yra patyrę psichologinių traumų. Jie nepasitiki visuomene ir linkę bendrauti tik su tokiais žmonėmis, kurie mąsto panašiai kaip jie“, – sako R. Kasperienė.

Pasak jos, moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad nuolatinis tikros, teisingos informacijos skelbimas, kantrus kitokio naratyvo pasakojimas taip pat duoda rezultatų. Ji primena, kad sovietų okupaciją išgyvenusi Lietuvos visuomenė dar ilgai gydysis šios patirties paliktas traumas. Galimai, situacija pasikeis užaugus kelioms nepriklausomos Lietuvos kartoms.

KTU informacija

p.s. kaunieciams.lt redakcija kviečia sudalyvauti apklausoje su straipsniu susijusiu klausimu. Tai galite atlikti čia.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

Anduose rastas iki šiol nežinomos dinozaurų rūšies skeletas

Kada metas keisti čiužinį? Pagrindiniai ženklai

„Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos bus sakomos baigiamosios kalbos

Premjerė: apmaudu, kad kultūros bendruomenės protestai tęsis

Sinkevičius: kyšio neėmiau, Lobovas spekuliuoja vaikų tema

Kaišiadorių rajono tarybos narys M. Kuklierius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl UAB „Kaišiadorių vandenys“ veiklos

Tamašunienė apie priekaištus dėl partnerystės: socdemai, pasikvietę LLRA-KŠS į koaliciją, žinojo mūsų poziciją

Vaišvydavos bendruomenė kviečia pokalbiui prie kavos: kartu spręs vietos problemas

Seimo nariai nustojo net vaidinti rūpestį Lietuvos dirbančiaisiais

Prokuratūra: sprendimas pridėti 10 taškų prie VBE rezultatų prieštarauja įstatymams

SGD terminale įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija

Olekas apie Sabatausko sprendimą išstoti iš LSDP: geras, bet gal ankstyvas žingsnis

Siekiant kovoti su vėžiu ES, PSO ragina griežtinti alkoholio politiką

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

2025-10-20
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

2025-10-20

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

2025-10-20

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

2025-10-20

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

2025-10-20

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

2025-10-20

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

2025-10-20

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

2025-10-19
Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

2025-10-19

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

2025-10-19

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

2025-10-19

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

2025-10-19

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

2025-10-19

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

2025-10-18

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

2025-10-18

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

2025-10-18

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

2025-10-18

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

2025-10-17

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

2025-10-17

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

2025-10-17

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

2025-10-17

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

2025-10-17

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

2025-10-17

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

2025-10-16

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

2025-10-16

Anduose rastas iki šiol nežinomos dinozaurų rūšies skeletas

2025-10-16

Kada metas keisti čiužinį? Pagrindiniai ženklai

2025-10-16

„Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos bus sakomos baigiamosios kalbos

2025-10-16

Premjerė: apmaudu, kad kultūros bendruomenės protestai tęsis

2025-10-15

Sinkevičius: kyšio neėmiau, Lobovas spekuliuoja vaikų tema

2025-10-15

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos