Seimui nepavyko iki liepos paskirti žvalgybos kontrolierių, šių naujų pareigūnų paskyrimas nukeltas rudeniui.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad tai bus vienas pirmųjų parlamento darbų pradėjus rudens sesiją rugsėjį.
„Tai bus vienas pirmųjų darbų rudenį“, – teigė ji.
Seimo vadovė anksčiau planavo mažiausiai vieno žvalgybos ombudsmeno kandidatūrą parlamentui pateikti birželio pabaigoje, tačiau, anot jos, to padaryti nepavyko dėl porą savaičių trukusio opozicijos boikoto.
Visi opozicijai priklausantys Seimo nariai birželį beveik dvi savaites nedalyvavo parlamentinių komitetų, komisijų, plenariniuose posėdžiuose.
„Reikėtų suprasti, kad ombudsmenų skyrimai reikalauja išsamių diskusijų su opozicija ir palaikymo daugmaž viso Seimo, nes norisi, kad tai būtų tokie žmonės, kuriuos priimtų tiek bendruomenė, tiek jų kandidatūros būtų gerai išdiskutuotos“, – BNS sakė parlamento pirmininkė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigė, kad šio klausimo nenorėta svarstyti nedalyvaujant opozicijai.
„Mes nenorėjome judėti į priekį be opozicijos dalyvavimo. Tokie pareigūnai turi būti paskirti kuo platesniu konsensusu, kad nebūtų sakoma, jog stumiama buldozeriu ir pan. Sutarėme, kad reikia sulaukti, kol nukris temperatūra Seime. Kai ji nukrito, nebeliko laiko“, – BNS sakė jis.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad iš dalies neskubėta skirti žvalgybos kontrolierių ir dėl Konstitucinį Teismą pasiekusio skundo.
Šių metų sausį grupė opozicijai atstovaujančių Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo. Jiems kilo abejonių dėl pačios institucijos reikalingumo, žvalgybos kontrolieriams suteiktų įgaliojimų ir pan.
„Natūralu, kad tai kuria tokį probleminį lauką žmonėms, kurie galvoja eiti į pareigas, kad nebūtų „pakabinta“ institucija. Tai skatina truputėlį luktelėti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Pasitarę su Seimo pirmininke perkėlėme kontrolierių skyrimą į rugsėjo mėnesį. Per tą laiką gal bus ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Net jeigu jo ir nebus, tikrai judėsime į priekį“, – sakė jis.
Ir NSGK vadovas, ir Seimo pirmininkė patikino numatę galimus kandidatus į naujas pareigybes, tačiau jų pavardžių neatskleidė.
„Kandidatai yra mūsų horizonte, kol kas nenorime apie juos kalbėti, nes nėra šimtaprocentinio sprendimo iš visų pusių“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Turint galvoje, kad kalbame apie konkrečius žmonės, tiesiog jų pavardes išmesti, kad vėliau joms būtų nepritarta, tai rizikinga ir nekorektiška tų žmonių atžvilgiu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, parlamentas penkeriems metams turi paskirti du žvalgybos kontrolierius. Jų kandidatūras teikia Seimo pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrins žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
