Per penkerius metus Lietuva karinio mobilumo projektams ketina išleisti apie 500 mln. eurų. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pusę sumos planuojama gauti iš Europos Komisijos, kitą pusę Lietuva skirs iš savo biudžeto.
„Kalbame apie kelius, geležinkelius, oro uostus ir jūrų uostą, kad sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis“, – sakė jis.
Antradienį M. Skuodis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku sutarė dėl prioritetinių projektų.
Ministrai pabrėžė, kad šios investicijos reikalingos ne tik tam, kad Lietuvos kariai, šalyje dislokuoti sąjungininkai galėtų judėti visomis kryptimis. Anot jų, investicijų naudą pajus ir gyventojai.
„Ir gyventojai tuo pačiu turės geresnius kelius“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.
Bendrame Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų projektų sąraše – tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio teisimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimas, signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos bei Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimas ir pritaikymas kariniams orlaiviams.
„Labai svarbu įdiegti visas eismo saugos sistemas, signalizacijas, kad traukinių galėtų atvykti kuo daugiau. Įdiegus eismo saugumo sistemas, pas mus galės daugiau ir greičiau atvykti produkcijos iš Ukrainos“, – tvirtino M. Skuodis.
Taip pat numatomi kiti kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektai. Pavyzdžiui, derinami planai dėl Klaipėdos uosto krantinių pritaikymo kariniam mobilumui, planuojama nutiesti geležinkelio atšaką Pajuostyje, Panevėžio rajone link aviacijos kuro bazės.
„Kitas prioritetas, manau, jau dvigubos paskirties, nes tuo naudotųsi ir gyventojai, kurie gyvena šalia Rūdninkų poligono. Ten 26 kilometrai kelių, kuriuos reikia rekonstruoti ir šiek tiek pritaikyti sunkiasvorei technikai, nes neatlikus tų darbų, kelių danga gadintųsi ir taptų netinkama galiausiai“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Pasak A. Anušausko, užtikrinti karinį mobilumą svarbu ir siekiant didesnio sąjungininkų buvimo Lietuvoje.
„Jeigu kalbame apie sąjungininkų pajėgumų didinimą Lietuvoje, turime suprasti, kad negalime jų sukišti į vieną vietą ir laikyti kaip dėžutėje uždarytus, pavyzdžiui, Rukloje. Jiems turime užtikrinti normalias mobilumo sąlygas, kad jie neįstrigtų kaip kokia nors rusiška kolona prie Kyjivo 60 km ilgio“, – tvirtino jis.
Projektus tikimasi įgyvendinti iki 2027 metų.
Šiemet Lietuva iš ES jau yra gavusi 73 mln. eurų karinio mobilumo projektams.
Karinio mobilumo sąlygoms gerinti visoje bendrijoje 2021–2027 metais numatyta 1,69 mlrd. eurų.
Autoriai: Jūratė Skėrytė, Augustas Stankevičius
