Vasario 16-osios Aktas itin svarbus šiandien, kuomet pasaulyje vėl mėginama riboti laisvą valstybių apsisprendimą, sako Lietuvos ir Vokietijos atstovai Kaune pradedant eksponuoti šį dokumentą.
„Šiais laikais ir šiomis dienomis, kai yra tiek daug įtampų geopolitinėje pasaulio tikrovėje, kai mes matome bandymus perbraižyti kai kurias nusistovėjusias taisykles, kai mes matome pastangas mus apsaugoti Europoje – laisvę, taiką ir saugumą, kaip niekad yra svarbu tai, ką mums simbolizuoja Vasario 16-oji“, – trečiadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Nepriklausomybės Aktą Istorinėje Prezidentūroje galima išvysti nuo trečiadienio vidurdienio. Dar prieš atveriant duris lankytojams, Prezidentūros sodelyje nusidriekė kelių dešimčių žmonių eilė.
Aktas bus eksponuojamas iki lapkričio 27-osios, vėliau jis iškeliaus atgal į Vokietiją.
Dokumento lankymas bus nemokamas iki Kovos 11-osios, vėliau jį bus galima išvysti įsigijus muziejaus bilietą.
Kaip teigė Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Peteris Buschmannas (Peteris Bušmanas), šis aktas išlieka svarbus ir šiandien, kai „nepriklausomų valstybių laisvė prisijungti ar neprisijungti prie aljansų yra kvestionuojamas“.
Diplomato teigimu, Nepriklausomybės Aktas yra drąsos ir apsisprendimo simbolis.
Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas priminė, kad iki atrandant Aktą, dažnai buvo skleidžiamos abejonės, ar jis iš viso egzistuoja, o šiomis dienomis, pasak jo, menkinti Lietuvos valstybingumą bandoma kitais būdais.
„Kaip bebūtų keista, bet šiandien daug kas dvejoja kai kuriais mūsų lyderiais ir istoriniais faktais. Galime visai nesunkiai prisiminti nesenus laikus, kol Aktas nebuvo rastas, buvo dvejojančių, kad jo iš viso nėra“, – pastebėjo viceministras.
„Kuomet priešiškoms jėgoms nebeliko, kaip paneigti faktą, kad Aktas egzistuoja, bandoma metalofonistų būreliais ir visokiais švilpynių kolektyvais paneigti tuos, kurie atkūrė nepriklausomybę. Prisikabinama prie balkonėlių, tam tikrų valstybės dienų ir simbolių“, – kalbėjo A. Vilčinskas.
Dokumentas Kaune eksponuojamas Europos kultūros sostinės metų proga. „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė prisiminė, jog žinia apie Akto atsiradimą Lietuvą pasiekė tą pačią dieną, kai Kaunas oficialiai pelnė Europos kultūros sostinės titulą.
„Staiga ta žinutė – profesorius atrado Nepriklausomybės Aktą – nupūtė visus Kauno laimėjimus!“ – prisiminė V. Vitkienė.
Pasak jos, jau tuomet, švenčiant abi džiugias progas, imta svarstyti, jog Aktą būtų simboliška šia proga atsivežti į Kauną.
Kaip BNS sakė Istorinės Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė, akto perdavimas reikalavo itin didelių pastangų ir darbo. Vis dėlto smulkiau apie juos dėl saugumo sumetimų ji negali.
Pasak muziejaus vadovės, net data, kada Aktas pervežtas į Kauną, nebuvo minima: kartą dėl jos sutarę proceso dalyviai vėliau įvardijo ją „ta data“.
Pagal Vokietijos archyvo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA) susitarimą Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytas 1918 m. vasario 16 d., Lietuvai perduotas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Susitarimas numatė galimybę šiais metais dokumentą eksponuoti Kaune.
Pagal iš anksto suderintą grafiką dokumentas nuo 2018 metų buvo eksponuojamas Signatarų namuose ir saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje, kur periodiškai sugrįždavo „pailsėti“.
Nutarimo nuorašas su originaliais signatarų parašais yra autentiškas Lietuvos valstybės gimimo liudijimo egzempliorius.
Vokietijai siųstą Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
