2021 08 25
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Ievos Simonaitytės metų minėjimo 2022 metais planą.
Kitų metų sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė – talentinga prozininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos svarbą Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.
„Mažosios Lietuvos metraštininke vadinamos I. Simonaitytės kūrybinis palikimas mums atskleidžia išsamų šio regiono paveikslą, kurio unikalumą užfiksavo ir įamžino talentingoji pasakotoja. Kitąmet minimi I. Simonaitytės metai mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Minėjimo plane – konferencijos, parodos, konkursai, literatūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai, susiję su rašytojos asmenybe ir kūryba, Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra. I. Simonaitytės metams paminėti numatyta surengti konferenciją, literatūros renginių ciklą, respublikinį moksleivių piešinių konkursą pagal rašytojos kūrybą, kūrybinį konkursą „Pasakojimai apie giminės šaknis“, parodą „Ievai Simonaitytei – 125“, organizuoti kitus renginius.
Taip pat numatyti leidybos ir viešinimo darbai – parengti ir išleisti leidinį „Ieva Simonaitytė. Archyvai“, literatūrinį-informacinį leidinį „I. Simonaitytės personažų geografinis žemėlapis“, nušviesti Ievos Simonaitytės metų minėjimo renginius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei portale, sukurti naujas ir transliuoti anksčiau sukurtas LRT laidas, skirtas rašytojos gyvenimui ir kūrybai, taip pat – parodyti restauruotą vaidybinį filmą „Vilius Karalius“ bei dokumentinį filmą „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“.
1935 metais I. Simonaitytei už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nors ir būdama silpnos sveikatos, ji nuolat rašė, o jos kūryba buvo leidžiama neretai ir po keletą kartų. Žymiausios knygos: „Pavasarių audroj“, „Vilius Karalius“, „Be tėvo“, „Pikčiurnienė“, „… O buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“, „Gretimos istorijėlės“. Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
Įgyvendinant minėjimo planą kartu su Kultūros ministerija dalyvaus Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų krašto muziejus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos rašytojų sąjunga.
Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos fondų
