„Mums labai svarbūs šilti, draugiški santykiai ir patirtis, kurią jūs įgijote būdami Europos Sąjungoje“, – kalbėjo Petro Gricikas, Užkarpatės apskrities (Ukraina) tarybos pirmininko pavaduotojas ir Kauno rajone viešėjusios delegacijos vadovas.
Siekia atgaivinti vynuogynus
Turizmu, sodininkyste ir mineraliniu vandeniu garsėjančios Užkarpatės atstovai pakaunėje lankosi jau ne pirmą kartą. 2015 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leidžia keistis meno kolektyvais, rengti vaikų vasaros stovyklas, ieškoti verslo partnerių, dalytis patirtimi.
Vulkaninės kilmės Karpatų papėdėse yra puikios sąlygos auginti vynuoges, todėl beveik kiekviena šeima puoselėja tradiciją gaminti naminį vyną. Šiemet ukrainiečiai į Raudondvario dvare vykusią Kauno rajono ūkininkų šventę atsivežė ne tik vyno, bet ir ypatingo skonio kalnų medaus, marinuotų grybų, kitų gėrybių, o patys labiausiai gyrė lietuvišką ruginę duoną.
„Mūsų tauta išgyveno Holodomorą (1932–1933 m. badmetis, viena didžiausių Ukrainos nacionalinių katastrofų, per kurią išmirė 10 mln. žmonių, – red. pastaba), todėl duona mums yra ne tik maisto produktas, bet ir dvasinė vertybė“, – kalbėjo P. Gricikas.
Politikas patikino, kad jų kraštas yra saugus ir pakvietė lietuvius investuoti į žemės ūkio perdirbimo įmones: malūnus, sūrines, elevatorius, kepyklas. Užkarpatės žmonių svajonė – atgaivinti praeityje garsius vynuogynus.
P. Gricikas kalbėjo ir apie skaudulius – didžiulę migraciją, socialinę atskirtį, korupciją. Ukrainiečiai nori tobulinti valdymą, reformuoti savivaldą ir greičiau įgyvendinti vakarietiškos demokratijos normas.
Rengia vasaros stovyklas
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ypač džiaugėsi tarptautinėmis moksleivių vasaros stovyklomis „Lietuva–Ukraina“, kurios vyksta nuo 2017 metų. „Perečino ir Veliko Bičkivo vaikai jau moka kepti lietuvišką duoną, žino, kur yra Zapyškis, Kačerginė, Raudondvaris, Trakai. Mūsų mokyklų mokiniai taip pat grįžta iš Užkarpatės, sužavėti jūsų žmonių nuoširdumu ir svetingumu“, – kalbėjo meras.
Kauno rajono moterų rankinio klubas „Cascada-HC Garliava SM“ – daugkartinės Lietuvos čempionės ir prizininkės, Užkarpatė taip pat turi čempionių komandą, todėl aptartos galimybės surengti tarptautinį rankinio turnyrą.
Tartasi ir dėl apsikeitimo meno kolektyvais. Kitą vasarą Kulautuvoje planuojama surengti Kauno rajono dainų šventę, į ją savo kolektyvą ketina atsiųsti ir ukrainiečiai. Greičiausiai tai bus Užkarpatės nacionalinis choras.
Susižavėjo Birštonu
Užkarpatės apskrityje pastebimai didėja lietuvių turistų srautai, nes šis kraštas išsiskiria iš kitų regionų savita kultūra, terminio vandens šaltiniais. Apskrityje yra maždaug 300 mineralinio vandens versmių.
Ukrainiečius ypač domina kurortinio turizmo plėtra, todėl V. Makūnas juos pakvietė į Birštoną.
Užkarpatės delegaciją pasitiko merė Nijolė Dirginčienė, kuri pasiūlė svečiams paragauti vietinio mineralinio vandens, paskui užsimezgė pokalbis apie galimybes bendradarbiauti. Ukrainiečiai liko sužavėti Birštono gydyklomis bei rūpestingai tvarkoma aplinka ir nusprendė praleisti vieną naktį poilsio namuose „Vytautas Mineral SPA“.
Keturių valstybių apsuptyje
P. Gricikas pasakojo, kad Užkarpatės apskrityje gyvena maždaug 1,3 mln. gyventojų. Be ukrainiečių, čia gyvena 12 proc. vengrų, taip pat rumunų, slovakų, lenkų, rusėnų – iš viso beveik 100 tautybių žmonių.
Žiemą Karpatų kalnų kurortai sniego mėgėjus vilioja gerokai mažesnėmis nei kitur kainomis.
Užkarpatės žmonės ypač didžiuojasi išlikusiomis bukų sengirėmis, kurios plyti Sineviro ir Užansko nacionaliniuose parkuose. Čia galima pamatyti ir lokių. Vietos gyventojai kviečia ragauti vyno, sūrių, žolelių arbatos, pajodinėti.
Maždaug 118 tūkst. gyventojų turinčioje Užkarpatės sostinėje Užhorode turistų netrūksta. Miestas įsikūręs Užo upės slėnyje, vos už trijų kilometrų – siena su Slovakija, čia pat – Vengrija, Rumunija ir Lenkija.
Antrame pagal dydį Užkarpatės mieste Mukačevėje per metus vyksta daugiau kaip 40 įvairių festivalių, mugių, čia apsilanko iki pusės milijono turistų.
Didžiausia istorinė Mukačevės įžymybė yra ant aukštos kalvos dunksanti viduramžių pilis, joje 1396 m. nuo Vytauto persekiojimo rado prieglobstį Teodoras Karijotaitis.
