Vis daugiau šalyje dėmesio sulaukia mažų ūkių vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio Akademijoje (VDU ŽŪA) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tvarus mažų ūkių vystymas“ pristatytų mokslinių pranešimų įvairovė leido susipažinti su mažų ūkių situacija ne tik skirtingose ES šalyse narėse, bet ir už ES ribų. Visi pranešėjai vieningai sutarė, kad nėra vieningo mažo ūkio apibrėžimo tinkančio visoms pasaulio šalims ir pabrėžė žemės ūkio struktūros skirtumus atskirose šalyse.
Mokslininkai išliko vieningi dėl žemės ūkio struktūros dualizmo bei silpnesnės mažų ūkių padėties rinkoje, įvardijo bendras mažiems ūkiams būdingas problemas – žemą produktyvumo lygį, nepakankamą apsirūpinimą kapitalu, silpną orientaciją į rinką, negebėjimą konkuruoti rinkoje su stambiais ūkiais ir trūkumą aiškios atskirų valstybių vykdomos politikos orientuotos į mažų ūkių plėtrą.
Nemažai diskusijų iššaukė mažų ūkių apibrėžimas, kuomet buvo siūloma ūkio dydį matuoti pagal fizinį ūkio dydį, išreikštą hektarais ar pagal ekonominį ūkio dydį, išreikštą standartinės produkcijos dydžiu. Priklausomai nuo pasirinko mato mažų ūkių apimtis svyravo ir keitėsi atskirose šalyse, priklausomai nuo pasirinktos šalies ypatybių. Tvarumo kontekste buvo analizuojamas atskirų šalių žemės ūkis, kuris orientuotas į tokių ūkininkavimo sistemų plėtrą, kurios tausoja išteklius, saugo aplinką, gamina efektyviai, konkuruoja rinkoje, didina ūkininkų ir visos visuomenės gyvenimo kokybę.
Konferencijoje pranešimus skaitė septynių šalių – Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Serbijos, Moldovos, Turkijos ir Lietuvos mokslininkai, žemės ūkio politikos ir mažų ūkių atstovai. Renginio metu sveikinimo žodį tarė LR Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov, LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Kaišiadorių rajono ŽŪK „Jukagros“ atstovas Saulius Stirna.
Renginio metu buvo paskatintos diskusijos dėl prioritetinio šalies ūkio formos ir dydžio, nesupriešinant stambius ir mažus ūkius, o išskiriant tokią ūkininkavimo formą, kuri atitiktų valstybės, visuomenės ir ūkininko interesus. Juk, kaip pabrėžia prof. dr. V. Vitunskienė, mažų, ypač labai mažų šeimos ūkių išskirtinis bruožas yra tai, kad daugumai jų ūkininkavimas yra ne vien profesinis užsiėmimas ir pajamų šaltinis, bet kartu ir neatskiriama gyvensenos, pomėgių ar malonumų dalis, ūkininkavimo tradicijos tęstinumas, grindžiamas darnaus vystymosi socialiniu principu – atsakomybe ir teisingumu tarp šeimos kartų.
Mažų ūkių indėlį siekiant darnumo žemės ūkio ir maisto sektoriuje nagrinėja VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai – prof. dr. Vlada Vitunskienė, lekt. Asta Bendoraitytė ir dr. Jolanta Droždz (Vilniaus universitetas). Šiuo metu universitete vykdomas NAWA – Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros projektas „Mažų ūkių vaidmuo siekiant tvaraus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus vystymosi Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ (2019–2020).
