Reikšmingiausiame Europoje tarptautiniame jurginų veislių konkurse „Concours International du Dahlia 2019 Parc Floral de Paris“ antrą publikos prizą laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus išvestas jurginas ˈFreda Kristina Pinkˈ. Romantiški rožiniai su baltomis dėmėmis graižai abejingų nepaliko: nuo šiol ˈFreda Kristina Pinkˈ, kaip ir praėjusių metų publikos numylėtinė ˈOrijaˈ augs prestižiniame Paryžiaus Botanikos sode.
„Šiame konkurse dalyvaujame antrą kartą. Pernai jurginas ˈOrijaˈ pelnė Vaikų prizą ir antrą vietą publikos jurgino nominacijoje. Šiais metais – 31 kartą rengiamame tarptautiniame jurginų konkurse – vėl nelikome nepastebėti. Publika įvertino ˈFreda Kristina Pinkˈ – dėl to esame labai maloniai nustebinti ir džiaugiamės, kad Lietuvos vardas minimas tokio masto renginyje“, – sakė dr. Arūnas Balsevičius. Pasidomėjus apie jurgino veislės pavadinimo kilmę, dr. A. Balsevičius šmaikščiai papasakojo: „Freda indikuoja vietą, kurioje išvesta veislė. Kristina – kolegė, kuri dažniausiai dėvi rožinius drabužius“.
Nugalėtojams – vieta Paryžiaus gėlynuose
Konkurso taisyklės nurodo, kad dalyviai pavasarį turi išsiųsti įšaknydintus jurginų ūglius. Dr. A. Balsevičius šiais metais išsiuntė šešių veislių jurginų ūglius, kurie buvo auginami ir eksponuojami lysvėse. Tarptautiniame konkurse kasmet dalyvauja svarbiausi selekcininkai iš Europos ir Amerikos, o išrinktos veislės tampa populiarios visame pasaulyje, laimėjusioms veislėms atsiveria komercinės rinkos. „Jurginų konkurso laimėtojai patenka į Paryžiaus gėlynus, o šalia jų puikuojasi auksinė etiketė su veislės pavadinimu ir nurodyta kilmės šalimi. Tai, be abejonės, yra puikus Lietuvos vardo viešinimas bei reklama mūsų mažai, gėlių selekcininkų pasaulyje dar menkai žinomai šaliai“, – teigia dr. A Balsevičius.
Bois de Vincennes regione įsikūręs Parc Floral de Paris yra viešas parkas ir botanikos sodas, įkurtas 1969 m. kaip tarptautinė dekoratyvinės sodininkystės ekspozicija. Tai – vienas iš keturių Paryžiaus botanikos sodų, svarbiausia vienmečių gėlių gėlynų eksponavimo vieta. Šiame parke sukomponuoti gėlynai tais pačiais metais atkartojami visame Paryžiaus mieste, todėl neabejotinai Parc Floral de Paris diktuoja gėlių ir gėlynų madas Prancūzijoje, kurios kiek vėliau pasklinda po kitas Europos šalis.
Šių metų konkurse buvo pristatytos 75 naujos jurginų veislės iš Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Lietuvos, Kanados, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Jurginus vertino didžioji žiuri, kurią sudarė profesionalių vertintojų grupės ir naujųjų veislių autoriai. Vertinant didžiausias dėmesys skirtas augalų išvaizdai ir atsparumui ligoms bei kenkėjams. Buvo vertinama bendra augalo išvaizda, graižų išvaizda ir išskirtiniai augalo požymiai. Buvo skirti šie apdovanojimai: Didysis prizas (1–3 vietos); Žemaūgių jurginų prizas (1–3 vietos); Publikos prizas (1–3 vietos); Jurginų mylėtojų prizas; Žurnalistų prizas; Floristų prizas; Vaikų prizas. Iki konkurso vyko publikos balsavimas, kurio metu lankytojai rinko jiems labiausiai patikusius jurginus.
„Sakyčiau, kad šiandien Europos jurginų selekcijoje įvyko revoliucija. Jokių didelių ryškių žiedynų, tik laukų gėlių kuklumas. Ernest Turc išvesta veislė ˈD22ˈ pelnė Grand Prix Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse“, – sakė dr. A. Balsevičius.
Vytauto Didžiojo universiteto informacija.
