Mediacija – nepelnytai užmirštas, vienas iš seniausių ginčų sprendimo būdų. Tai – alternatyva tradiciniam teismui ar arbitražui. Jos metu nešališka trečioji šalis – mediatorius – padeda šalims pačioms priimti savo ginčui tinkamiausią sprendimą be valstybės įsikišimo. Mediacijos kelias leidžia išsaugoti taiką tarp šalių, ypač šeimos bylose, kur paprastai netrūksta emocijų, pastebi advokatas Laurynas Staniulis.
Iš lotynų kalbos kilęs žodis „mediacija“ (lot. mediatio) reiškia tarpininkavimą. Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis šalių ginče.
„Mediacija – kai du žmonės ginčijasi, o trečias jiems padeda surasti sprendimą. Tokia ginčo sprendimo praktika pradėjo formuotis dar pirmykštėse bendruomenėse, kai kilo poreikis spręsti konfliktus“, – apie termino ištakas pasakoja advokatas L. Staniulis.
Lietuvoje mediacija formaliai pradėta taikyti 2008 metais, įsigaliojus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymui (Mediacijos įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d). Mediacijos būdu galima spręsti bet kokius ginčus, kilusius tarp fizinių ar juridinių asmenų. „Mediacija rekomenduojama, kai bylinėjasi fiziniai asmenys, dažnai apimti asmeninių ambicijų ar principų, o ne racionalaus noro spręsti konfliktą. Taip pat ir versle, kilus nesutarimams tarp akcininkų ar pan.“, – pabrėžia advokatas.
Nuo 2020 metų teisminė mediacija bus privaloma šeimos ginčuose, kur sprendžiami santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su tėvais klausimai. „Kai tėvai patys susitaria dėl su vaiku susijusių klausimų, yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau nei tų, kuriuos priima teismas“, – pastebi pašnekovas.
Kompromisą leidžia pasiekti greičiau ir efektyviau
Yra išskiriamos dvi mediacijos rūšys – ikiteisminė ir teisminė. „Teisminė mediacija – ginčas perduodamas mediacijai spręsti, kai jau teisme yra pradėta byla. Vadovaujantis Teisminės mediacijos taisyklėmis, teisminė mediacija dažniausiai vykdoma teismo specialiai skirtose patalpose, nors gali vykti ir kitur, jeigu dėl to susitaria šalys ir mediatorius. Neteisminės mediacijos atveju ginčas gali būti sprendžiamas bet kur ir bet kada, kilus poreikiui susitarti pradinėse konflikto stadijose be teismo, formalių reikalavimų“, – aiškina advokatas.
Kokie yra esminiai mediacijos privalumai? Pirmiausia, šis būdas leidžia atriboti asmenį nuo problemos, padeda pirmines šalių pozicijas, kurios kai kuriais atvejais būna grindžiamos emocijomis, pakeisti atsižvelgiant į realius šalies interesus, atkurti šalių tarpusavio santykius ir išsaugoti taiką tarp šalių. „Kai ginčą sprendžia teismas ar arbitražas, dažniausiai pasiekiamas formalus teisingumas. Tačiau teisingas sprendimas ne visada yra tinkamas ir priimtinas ginčo šalims, todėl konfliktas de factodažniausiai lieka neišspręstas tarp šalių neišnyksta tam tikra priešprieša.
Mediacija sprendimą leidžia priimti pačioms šalims. Nors mediatorius kartais gali pasiūlyti ginčo šalims galimus sprendimo variantus, tačiau skirtingai nuo teismo arbitro, jis veikia tik kaip tarpininkas, padedantis identifikuoti ginčo esmę, atskleisti stipriąsias ir silpnąsias ginčo šalių puses. Mano praktikoje net 90 proc. ginčų, kurie buvo perduoti spręsti mediacijos būdu, buvo sėkmingai išspręsti, šalims sudarius taikos sutartis“, – atsako L. Staniulis.
Mediacija taip pat pareikalauja mažiau laiko. „Jei civilinės bylos nagrinėjimas pirmojoje instancijoje vidutiniškai trunka apie 6 mėn., mediacijos pagalba tą patį klausimą galima išspręsti per kelias savaites ar net greičiau. Gali užtekti net ir vieno susitikimo su mediatoriumi“, – pasakoja advokatas.
Išskirtinis mediacijos privalumas – užtikrinamas visiškas konfidencialumas. Visa šalių pateikta informacija lieka konfidenciali ir negali būti panaudota kaip įrodymas teisme, procesas nėra protokoluojamas, kaip teismo posėdžių metu. Ginčo šalys gali bet kada pasitraukti iš šio proceso net nenurodydamos pasitraukimo priežasčių.
Teisminė mediacija šalims nieko nekainuoja
Kaip pasinaudoti mediacija? Pirma sąlyga –visos ginčo šalys turi sutiktitaikyti mediaciją. „Jeigu teisme sprendžiama byla, yra teikiamas prašymas perduoti bylą mediacijai. Tuomet teismas skiria mediatorių –specialiai apmokytą teisėją, teisėjų padėjėją ar kitą, atitinkamą kvalifikaciją turintį asmenį, kuris yra įtrauktas į teismo mediatorių sąrašą. Ginčui išspręsti skiriamos 4 val.“, – pasakoja L. Staniulis.
Teisminė mediacija taikoma visuose Lietuvos teismuose ir yra nemokama. Pasirinkus ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir užbaigus ją taikiu susitarimu, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Ikiteisminės mediacijos atveju, naudojantis formalia procedūra, reikia kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, padedančią organizuoti mediacijos procesą.
Patiems renkantis mediatorių, svarbu atsižvelgti į sritį, kurioje norima taikyti mediaciją. „Jeigu turime ginčą, susijusį su techniniais dalykais, natūralu, kad mediatorius, be kita ko, turi turėti atitinkamos srities žinių, kad gebėtų suprasti problemos esmę ir matyti galimus įvairius sprendimo variantus“, – atsako L. Staniulis.
Mediatoriais gali būti tiek teisinį, tiek psichologinį išsilavinimą turintys specialistai, išklausę specialius mokymus ir išlaikę egzaminą (jeigu privaloma). Deja, kol kas mediacijos praktika Lietuvoje taikoma labai retai, nors proveržis palyginti su 2013 ar 2014 metais yra gana ryškus.
2017 m. mediacijos būdu nagrinėta daugiau kaip 540 bylų, kai teismai gavo apie ketvirtį milijono. „Žmonėms vis dar trūksta žinių apie mediaciją, todėl mūsų, teisininkų, tikslas – populiarinti tokį ginčo sprendimo būdą. Galų gale mes ir patys turėsime laiko kitiems darbams, o ne vien tik teisminiams ginčams“, – reziumuoja pašnekovas.
