Šiuo metu Seimo nariai skaičiuoja kadencijos vidurio artėjimą. Per pastaruosius du šalies valdymo metus priimta daug naujų ir kontraversiškų įstatymų, atkreiptas žiniasklaidos dėmesys, Lietuvos gyventojai kreipiami sveiko gyvenimo link. Tačiau dažnai tik itin drastiški sprendimai sulaukia visuomenės reakcijų.
Kauniečiams.lt rubrikoje „politiko komentaras“ apie du metus vykdomas užduotis ir darbą Lietuvai pasakoja Kauno politikas Gediminas Vasiliauskas.
Nuo 2016 metų Lietuvoje įvyko daug pasikeitimų. Kuo jūs prisidėjote prie šių pokyčių?
Daugiausiai dirbu socialinėje, švietimo ir sporto srityse. Turiu pasidžiaugti, kad mano minėtose srityse per šio Seimo kadenciją įvyko daug pokyčių: įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, peržiūrėtas švietimo įstatymas, įgyvendintas etatinio mokytojų apmokėjimo modelis, priimtas naujas Sporto įstatymas, kuris atveria naujas ir labiau XXI amžių atliepiančias galimybes šiandieniniams sportininkams. Visi priimti sprendimai turi savo pliusų ir minusų, mano, kaip Seimo nario tikslas, kartu su rinkėjų pagalba identifikuoti tuos minusus ir pasitelkiant įstatymų leidybos procesus dėti visas pastangas, kad jų būtų kuo mažiau.
Kokius projektus siūlėte pats? Kaip į juos reagavo Seimo kolegos ir oponentai?
Įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, užplūdo darbuotojų skundai dėl netinkamai veikiančių darbo kodekso nuostatų. Šiais klausimais daug tenka bendrauti ir su įvairių profesinių sąjungų atstovais, kurie nuolatos stebi darbo santykius reguliuojančių teisės aktų veikimą praktinėje erdvėje. Manau, kad darbo santykių tinkamas sureguliavimas yra vienas iš kertinių akmenų, stiprinant mūsų valstybę ir žmonių pasitikėjimą ja. Toks mano požiūris atsispindi ir pateiktų darbo kodekso pakeitimų gausoje. Atliepdamas dirbančiųjų lūkesčius, inicijuoju kodekso pakeitimus. Susiduriu su įvairiomis nuomonėmis, tačiau džiaugiuosi, kad nepaisant nuomonių daugeto, visų mano kolegų tikslas vienas – gerinti dirbančiųjų situaciją ir siekti tokio teisinio reguliavimo, kuris maksimaliai atlieptų jų poreikius. Daug teko dirbti ir su nauju Valstybės tarnybos įstatymo projektu, galiu pasidžiaugti, kad mano pasiūlymams buvo pritarta ir projektas patobulintas. Dalyvavau svarstant Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimus, teikiau pasiūlymus į jį, į Švietimo įstatymo pakeitimo projektus. Darbų daug, visų neišvardinsi, todėl paminėjau tik pagrindinius ir labiausiai man įsimintinus.
Kurie jūsų projektai jau prasiskynė kelią į dienos šviesą?
Registruojamus įstatymų pakeitimų projektus ar pasiūlymus į jau kitų užregistruotus įstatymus renkuosi labai kruopščiai, nesiekiu populizmo, o stengiuosi, kad pasiūlymas būtų racionalus, pamatuotas ir neštų realią ir apibrėžtą naudą šaliai ir jos gyventojams. Ateityje planuoju tęsti savo darbus pasirinktose srityse, taip pat, kadangi teko įsilieti į Žmogaus teisių komiteto veiklą, tikiuosi daugiau dirbti ir šiais šaliai aktualiais klausimais.
Kokių jūsų siūlymų ar projektų Lietuva sulauks artimiausiu metu?
Kaip jau ir minėjau anksčiau, ateityje toliau tęsiu darbus socialinėje, švietimo, žmogaus teisių ir sporto srityse, rengiant įstatymų pakeitimų projektus ar pasiūlymus. Taip pat kaip naujas Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas, įsiliejau į diskusijas su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis aktualiais neįgaliųjų teisių klausimais ir ateityje, šalia anksčiau minėtų sričių, tikiuosi daugiau dirbti sprendžiant opias neįgaliųjų teisių problemas.
Kokia jūsų nuomonė apie visuomenės reakcijas į šalyje vykstančias permainas?
Kiekviena naujovė mūsų šalyje ar kitose valstybėse atneša visuomenėje tam tikrą reakciją, bet tai nėra blogai. Pavyzdžiui, kiekvienas iš mūsų turime savo rutiną ir jei kažkas atsitinka neįprasto mes į tai vienaip ar kitaip reaguojame, nes esame pripratę prie esamos tvarkos. Taip yra ir su naujovėmis šalyje, žmonėms kyla tam tikrų abejonių, įvairių klausimų ir tai yra svarbus pilietiškos valstybės požymis. Žmonės naujoves valstybėje palaipsniui priima, jos įsigyvena mumyse ir reikia pažymėti, kad tik priimdami naujoves, mes keliausime į priekį. Lyginant Lietuvą prieš 20 metų ir Lietuvą dabar yra matyti, kad tik naujovių ir naujų sprendimų pagalba mes einame link pažangios, tvarios valstybės.
Kaip manote, kokių pasikeitimų Lietuvai labiausiai reikia?
Manau didžiausia siekiamybė turėtų būti nauji sprendimai, kurių pagrindas remtųsi tokių normų visuma, kurios sukurtų terpę piliečiui visokeriopai augti valstybėje. Yra labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų rastų savo vietą gimtojoje šalyje, jaustųsi reikalingas savo valstybei ir matytų, kad jo veikla yra prasminga. Todėl manau, kad visi pokyčiai turėtų judėti dėl žmonių gerovės, nes be Tautos nebūtų ir valstybės.