Norintiems vasarą puikuotis gražiomis ir sveikomis kojomis, susirūpinti reiktų jau dabar, kol už lango dar spaudžia šaltukas. Šaltasis sezonas – ypač palankus metas išsiplėtusių venų šalinimui. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Kraujagyslių ligų centro kraujagyslių chirurgo Artūro Mackevičiaus, neretai pacientams vasarą tenka nusivilti sužinojus, kad tokios procedūros kaip išsiplėtusių venų šalinimas – nerekomenduojamos. Specialistas griauna mitus apie išsiplėtusių venų atsiradimo priežastis ir gydymo būdus.
Išsiplėtusios venos – tik kosmetinė problema
Grožis, pasak specialisto, išties yra viena pirminių priežasčių, kodėl pacientai nusprendžia šalinti išsiplėtusias venas ant kojų. Tačiau pradžioje tik vizualiai pastebimas venų išsiplėtimas su laiku gali peraugti į skausmus sukeliančią ligą.
„Reikia pripažinti, kad venų varikozė – lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas – dažniausiai yra kosmetinė problema. Nors iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelės venos ant kojų, tačiau remiantis pasauliniais duomenimis – 20 proc. paprastų atvejų su laiku pereina į rimtesnes stadijas. Tuomet žmonės kreipiasi pajutę konkrečius negalavimus: kojų tinimą, skausmą, paodžio pokyčius. Tokiose stadijose kyla opų atsiradimo, trombozės grėsmės. Sužeidus atsiradusią opą, ji gali daugiau niekada ir nebesugyti. Dėl šiose vietose susidarančio didelio slėgio galimas ilgas kraujavimas ir žaizdos gijimas”, – ligos eigą komentuoja specialistas.
Išsiplėtusios venos yra senėjimo ženklas ir tik moterų problema
Nuostata, kad išsiplėtusios venos – senatvės liga, nėra teisinga. Pasak specialisto, sergamumas labiau priklauso nuo įgimto polinkio ar paveldimumo, bet ne nuo amžiaus. Pastebima ir tai, kad moterims varikozė pasireiškia kur kas dažniau, bet polinkį sirgti šia liga turi ir vyrai.
„Varikozė gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Esu operavęs ir penkiolikos metų pacientę. Pastebima tai, kad moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. Tam įtakos turi ir biologiniai veiksniai kaip, pavyzdžiui, nėštumo metu augant vaisiui sulėtėjusi mažojo dubens kraujotaka“, – teigia chirurgas.
Nors statistiniai duomenys rodo ženkliai didesnį moterų sergamumą, vis dėlto su šia bėda susiduria ir vyrai. Beje, neretai šie atvejai būna kur kas labiau įsisenėję.
„Mes, kraujagyslių chirurgai, tai vadiname „vyriška varikoze“. Vyrai, nedepiliuodami kojų, šias problemas pastebi rečiau. Prieš operaciją pašalinus plaukus, paaiškėja, kad problema yra ne tik toje vietoje, dėl kurios kreipėsi pacientas. Tokiais atvejais ji būna kur kas labiau įsisenėjusi“, – apie vyrų atvejus kalbėjo gydytojas.
Darbas stovint gali paskatinti išsiplėtusių venų atsiradimą
Ši mintis yra visiškai teisinga. Pasak specialisto, priverstinės būsenos, kaip stovimas ar sėdimas darbas, yra vienos pagrindinių venų varikozės išsivystymo priežasčių.
„Pirmiausia – dėl slėgio. Įsivaizduokime vandens stulpelį. Juk labiausiai jame nuo slėgio „kenčia“ žemiausioji dalis. Taip ir su mūsų kojomis. Didžiausia slėgio dalis tenka būtent joms. Blogiausia tuomet, kai stovintis žmogus nejuda. Tuomet kraujotaka sustingsta. Turintiems problemų su kojų tinimu, venų kraujotaka ir varikoze, į darbą rekomenduojama eiti su kompresinėmis kojinėmis. Taip pat nepatartina kryžiuoti kojų sėdint. Tuo metu užspaudžiama gilioji vena ir sustabdoma kraujotaka“, – įžvalgomis dalinosi gydytojas.
Išsiplėtusios venos gali atsirasti nuo bėgiojimo
Nerimaujančius, kad venų išsiplėtimą lemia tokia fizinė veikla kaip bėgiojimas, gydytojas skuba juos nuraminti. Priešingai – sportinė veikla ne tik gerina kraujotaką, bet ir sumažina varikozės progresą. Tai puiki prevencinė priemonė, sugrąžinanti venoms gyvybingumą.
„Blauzdos raumenys yra pagrindinis organas, kuris grąžina veninį kraują atgal į kraujotaką. Todėl bet koks judėjimas situacijos tikrai nepablogins, o priešingai – fizinė veikla pagerins kraujotaką kojose. Turint galimybę, patartina kelti kojas aukštyn, tarkim, sėdint jas galima sukelti ant stalo. Dirbant sėdimą ar stovimą darbą reiktų prasivaikščioti“, – pataria gydytojas.
Varikozė (išsiplėtusios venos) yra visada matoma problema
Pasak A. Mackevičiaus, venų varikozė gali būti ne tik paviršiuje, bet ir gilesniuose audiniuose, todėl ji nevisuomet akivaizdžiai matoma. Problemos mastą tiksliausiai nustatys tyrimas ultragarsu. Todėl pajutus simptomus, visuomet rekomenduojama kreiptis į specialistus.
„Jeigu žmogus turi stambesnį paodžio sluoksnį, problemos vizualiai gali ir nesimatyti. Tokiu atveju dažniausiai kreipiamasi pamačius tik vieną „šaknutę“. Atlikus nuodugnesnius tyrimus ultragarsu, neretai paaiškėja, kad venų pokyčiai yra kur kas gilesni, nei atrodo vizualiai.
Pajutus įtarimus, kad kojos tinsta, maudžia – visuomet rekomenduojama išsitirti. Šiais laikais tyrimai nėra sudėtingi. Ultragarsu greitai ir neskausmingai gaunami aiškūs rezultatai. O jeigu yra priežastis – gydytojas sprendžia, kokių veiksmų imtis toliau“, – teigia angiochirurgas.
Operacija – vienintelis gydymo būdas
Pasak specialisto, esant problemai, operacija – efektyviausias problemos sprendimo būdas. Galima imtis įvairių prevencijos priemonių, tačiau esant polinkiui – papildomos priemonės priežasčių nepašalins.
„Vyrauja nuomonė, kad venų tvarkyti neapsimoka, nes gali pasikartoti. Esant įgimtam polinkiui sirgti varikoze, kompresinių kojinių nešiojimas, venotoniniai vaistai ir panašios prevencinės priemonės gali padėti pristabdyti progresą, bet konkrečios priežasties nepašalins.
Kadangi yra priežastis – slėgis kojoms – tai problema tarsi atidedama. Dažniausiai progresuoja visi atvejai, o tai tik padidina operacijos apimtis. Kiekvienu atveju tvarkomas atskiras baseinas. Galbūt po laiko sutvarkius vieną, suaktyvės kitas. Visiškai išgydyti galima tuo metu esančią varikozę, bet ne varikozės ligą. Kaip ir minėjau, ji priklauso nuo įgimto polinkio. Tačiau apie 80 proc. pacientų po problemos šalinimo papildomos intervecijos nebeprireikia“, – sėkmės rezultatais dalinasi gydytojas.
Atsigavimas po operacijos – labai sunkus laikotarpis
Besibaiminantiems dėl sudėtingo pooperacinio laikotarpio, reikėtų žinoti, kad pirmiausia venų šalinimą geriausia yra atlikti šaltuoju laikotarpiu. Šiuo metu nekils papildomo diskomforto nešiojant kompresines kojines ir bus užtikrintas sklandesnis gyjimas.
„Jeigu operacija atliekama lazeriu, tai pacientas namo paleidžiamas tą pačią dieną. Jis gali ir vaikščioti, o kitą dieną net eiti į darbą, nes procedūrai nereikalinga speciali nejautra, pjūviai. Lazeriniu būdu galima sutvarkyti beveik visus probleminius atvejus. Naujausios technologijos leidžia nesudėtingai ir greitai tai padaryti.
Operuojant venas chirurginiu būdu reikalinga narkozė, todėl po jos pacientas stebimas dar parą. Vėliau dar keletą savaičių reikia nešioti kompresines kojines, atvykti išsiimti siūles“, – operacijos metodus apžvelgė Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų kraujagyslių chirurgas A. Mackevičius.
