93 proc. ES Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) 2024-aisiais investavo arba artimiausiu metu planavo investuoti bei įgyvendinti bent vieną iniciatyvą, susijusią su tvarumu. Tokią tendenciją parodė naujausia „Eurobarometro“ atlikta Europos įmonių apklausa. Lietuvoje, pagal apklausą, bene populiariausia buvo investuoti į energijos taupymą – tą teigė darantys daugiau nei 70 proc. Lietuvos SVV ir tai viršija bendrą Europos SVV vidurkį. Kita vertus, apklausos parodė, kad konkrečių strategijų CO2 mažinimui ir klimato neutralumui Lietuvoje turi vos 16 proc. smulkaus ir vidutinio verslo.
Remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, daugiausia – 66 proc. Europos SVV, siekdami tvarumo, šiuo metu investuoja į energijos taupymą bei atliekų mažinimą. 21 proc. respondentų apklausoje nurodė, kad turi strategijų, kaip sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, o 4 proc. teigė, kad jau yra neutralios klimato atžvilgiu.
Lietuvoje, tuo tarpu, tarp apklausoje dalyvavusių SVV, į energijos taupymą investuojančios teigė net 72 proc. įmonių. Turinčios strategijų, kaip sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, nurodė 16 proc., 6 proc. teigė, kad jau yra neutralios klimato atžvilgiu.
Įdomu tai, kad siekiant taupyti energiją SVV vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią energetiką. Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, viena iš dešimties ES SVV įmonių šiuo metu gamina atsinaujinančią energiją vietoje, o kiek daugiau nei penktadalis perka energiją iš atsinaujinančios energijos tiekėjų.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį šie skaičiai netgi padvigubėjo.
Investavimas į tvarumą reikalauja nemenkų resursų
Maždaug trečdalis ES SVV, kurie dalyvavo apklausoje pripažino, kad vienas iš didžiausių sunkumų siekiant efektyvumo tvarume yra tas, jog tvarumas reikalauja reikšmingų investicijų. Taigi, nemaža dalis SVV teigė, kad augant tvarumo svarbai bei norint į su tuo susijusius projektus investuoti laiku, joms tenka ne tik remtis vidiniais resursais, bet ir ieškoti finansavimo išorėje.
Kaip pastebi „Finpro” bendraįkūrėjas ir vadovas Dainius Vaičikonis. tokios tendencijos leidžia daryti prielaidą, jog šiemet Europoje įmonių aktyvumas investuojant į tvarumo projektus naudojantis išoriniais finansiniais šaltiniais, apskritai buvo didesnis nei pernai.
„Dabartinės tendencijos rodo, kad įmonės Europoje vis dar išlieka atsargios svarstydamos apie bet kokias investicijas, tačiau vis geriau supranta kiek svarbus yra poveikis aplinkai bei vis pozityviau žvelgia į investavimą, kuris susijęs su tvarumo projektais. Panašios tendencijos šiemet buvo ir Lietuvoje, kadangi, pavyzdžiui, bent jau mūsų vidiniai duomenys rodo, kad lyginant su praėjusias metais, šiemet dėl finansavimo tvarumo projektams kreipėsi kone dvigubai daugiau SVV nei pernai, o finansavimo sumų poreikis siekė nuo kelių dešimčių iki net šimtų tūkstančių eurų“, – sako D. Vaičikonis.
Dažniausiai, pasak D. Vaičikonio, kaip ir pernai, Lietuvoje veikiančios SVV į tvarumą šiemet investavo norėdamos įsirengti atsinaujinančios energijos išteklius tokius kaip saulės elektrinės. Tačiau padaugėjo ir tokių SVV, kurios, pavyzdžiui, siekė savo gamyklose įsidiegti naujos kartos įrangą, kuri leistų efektyviau vartoti energiją, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį technologiniuose procesuose ir pan.
Jis taip pat priduria, kad panašių ar net gi geresnių tendencijų realu tikėtis ir kitais metais,
„Daugiau ar mažiau, bet įmonių drąsa investuoti į tvarumą ir toliau turėtų didėti. Tą skatins tokie dalykai kaip dar pernai įsigaliojusi Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. CSRD) bei tai, kad ES yra apskritai įsipareigojusi iki 2050 m. tapti klimatui neutralia.
Be to, Drąsą investuoti į tvarumą gali padidinti ir faktas, kad šiemet Europos centrinis bankas jau net triskart apkarpė palūkanų normas. Tikėtina, kad dar gali karpyti ir kitąmet, kas leidžia daryti prielaidą, kad įmonėms galimybės toliau investuoti į tvarumą bus dar geresnės“, – sako D. Vaičikonis.
Pasak eksperto, siekiant didinti SVV investicijas į tvarumą, ateityje itin svarbu bus dar daugiau dėmesio skirti ne vien tik įmonių finansinėms galimybėms, bet ir administraciniams reikalams.
„Tvarumo ekspertai privalės skirti daugiau dėmesio ties technine pagalba ir patarimais smulkiam ir vidutiniam verslui, mat maždaug trečdalis „Eurobarometro“ apklausoje dalyvavusių įmonių pripažino, kad siekiant sėkmingai vystyti tvarumo projektus, joms sunku susigaudyti įvairių reglamentų ir pagrindinių direktyvų raizgalynėje“, – pastebi D. Vaičikonis.
