[vc_row][vc_column][vc_column_text]
Žinių ir įspūdžių niekada nebus per daug. Ši saliamoniška mintis dažnai aplanko Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos KAT-5, KA-5 grupių mokinius (būsimuosius kelionių agentus). Šią specialybę dažniausiai renkasi tie, kurie nebijo ištrūkti iš kasdienybės gniaužtų ir atrasti gal jau daugelio pamirštus, bet labai reikšmingus dalykus. Paslaptingas, pilnas sodrių rudeniškų spalvų Kaunas – puiki erdvė, kurioje gausu įdomių architektūros, kultūros paminklų, saugančių žymių Lietuvos žmonių, jų darbų atminimą. Mokiniai, kuriems labai nuoširdžiai padėjo kelionių agentų profesijos mokytoja Giedrė Motejūnė ir geografijos mokytoja Ilona Urbonienė, iš anksto pasiruošė vesti ekskursiją, kuri prasidėjo prie Kauno pilies. Apie šią seniausią Lietuvos pilį pasakojo mokinės Aistė Mikalauskaitė ir Miglė Daunoraitė. Daug įdomių faktų apie Švento Jurgio Kankinio bažnyčią įvairiuose šaltiniuose surado Paulius Skaudžius. Ekskursijos dalyviams buvo įdomu išgirsti Aušrinės Gecevičiūtės pasakojimą apie Kauno kunigų seminariją, dažnai minimą per lietuvių literatūros pamokas, tikrą architektūros ir gamtos oazę, egzistuojančią senamiesčio širdyje jau kone 150 metų. Auksė Gudonavičiūtė domėjosi Švč. Trejybės bažnyčia, įkurta XVI a. vienuolių bernardinų ir menančią du pasaulinius karus. Apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo baziliką, didžiausią neogotikos paminklą Lietuvoje, rašytiniuose šaltiniuose minimą dar 1413 metais ir turinčią ypatingą istoriją, bažnyčią, kuri daug kartų buvo apiplėšta, sugriauta ir atgimdavo tarsi feniksas iš pelenų, papasakojo Ugnė Krušinskaitė. Ji ekskursijos dalyviams priminė, kad šioje šventovėje lankėsi popiežius Jonas Paulius II-asis.Vieną iš senamiesčio įžymybių-Siručio namą (dabar Maironio muziejų) daugelis iš mūsų buvo matę, žinojome ir faktą, kad šį namą, gelbėdamas senamiestį, nupirko ir jo restauravimu rūpinosi žymus lietuvių poetas ir kunigas Maironis. Tačiau beveik nieko nežinojome apie XVIII a. šiuos rūmus pastačiusį Simoną Sirutį, kilusį iš lietuvių žemaičių bajorų, ryžtingą ir turtingą žmogų, buvusį Kauno seniūnu. Kad šis faktas ir kiti įdomūs įvykiai (1812 metų
karas,1863 metų sukilimas), susiję su šiuo įžymiu pastatu, nenugrimztų užmarštin, rūpinosi Sandra Skilčiūtė. Deividas Ginetas apibūdino Šv. Mergelės Marijos ėjimo į dangų (Vytauto) bažnyčią, kurioje kunigavo mokiniams gerai dėl savo grožinės kūrybos žinomas Vaižgantas, taip gražiai mokęs lietuvius gyventi ne dėl savęs. Nepamiršome užsukti į garsiuosius Perkūno namus, į juos atvedė jaunoji gidė Agnė Šlekaitytė.
Ekskursiją baigėme prie Nemuno, kur Samanta Pagrandytė papasakojo apie poetų apdainuotos upės reikšmę miesto plėtrai. Ekskursijai pasibaigus, buvome labai pavargę, bet laimingi. Pasidžiaugėme, kad šių dienų jaunas žmogus žino, ko nori, ir gali rinktis ne pasyvų buvimą, o galimybę tobulėti, praktiškai pritaikyti mokykloje įgytas žinias, sužinoti apie Lietuvos istoriją ne tik iš vadovėlio. Mūsų manymu, tokios ekskursijos praturtina dvasią, padeda suvokti labai svarbią tiesą, kad mes, lietuviai, turime kuo didžiuotis, kad esame daug išgyvenusi, stipri, kultūringa tauta.
Profesijos mokytoja Giedrė Motejūnė ir geografijos mokytoja Ilona Urbonienė
[/vc_column_text][vc_gallery type=”image_grid” images=”1770,1771,1772,1773,1774,1775,1776,1777,1778,1779,1780,1781,1782,1783,1784″][/vc_column][/vc_row]