2021 04 14
Nepaisant COVID-19 viruso pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio, 2020 m. Fintech sektorius ir toliau plėtėsi – įmonių skaičius augo 10 proc. ir pasiekė 230, darbuotojų skaičius augo 18 proc. – iki 4000, o į Lietuvą savo veiklos dalį perkėlė keletas reikšmingų Fintech įmonių. Planuojama, kad 2021 m. bus ne mažiau sėkmingi.
Tarptautiniame Fintech indekse Lietuva šiuo metu užima ketvirtą poziciją pasaulyje, o Europos Sąjungoje – pirmąją. Tuo metu Fintech ateities vietos reitinge Vilnius puikuojasi pirmoje vietoje pagal ekonominį efektyvumą ir yra ketvirtas pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Valstybės institucijos nuo 2016 metų aktyviai skatina Fintech įmones – startuolius ir tarptautines įmones – kurtis ir veikti Lietuvoje, siekiant didinti konkurenciją finansų sektoriuje.
Vyriausybė, vykdydama savo programos nuostatų įgyvendinimo planą, trečiadienį patvirtino atnaujintą 2021 m. Fintech priemonių planą, kuriame numatytos 4 užduotys. Planu tikimasi sutelkti institucijų veiksmus, siekiant plėtoti Fintech įmonėms palankią aplinką, populiarinti Lietuvos jurisdikciją tikslinėse rinkose, didinti finansinių technologijų žinomumą bei naudojimą ir skatinti Lietuvoje įsikūrusių Fintech sektoriaus įmonių paslaugų ir prekių eksportą į užsienio rinkas.
„Rengdami planą matome, kad mūsų veiksmai duoda rezultatų, vis daugiau institucijų susitelkia bendram tikslui. Šių metų planas išskirtinis – pradedame spręsti ne tik vertikalias problemas, tačiau ir platesnius viso finansų sektoriaus skaitmenizacijos klausimus. Neabejotinai kalbame ir apie rizikų valdymą, siekdami visapusiškai užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat didelį dėmesį skiriame pinigų plovimo prevencijai“, – Vyriausybės posėdyje pristačiusi Fintech priemonių planą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
2021 m. Fintech priemonių plane numatoma tobulinti teisinį reguliavimą, apimantį tarpusavio skolinimo platformų galimybių didinimą, mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje plėtrą, sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklą, supaprastinto klientų tapatybės nustatymo sąlygų atnaujinimą. Bus siekiama gerinti prieigą prie duomenų – nuo paslaugų prieinamumo didinimo e.rezidento statusą turintiems užsieniečiams, kuri palengvintų galimybes užsieniečiams steigti įmonę ar buveinę Lietuvoje, mokėti mokesčius, iki prieigos rinkos dalyviams prie valstybės institucijų turimų duomenų bei Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos kliento atpažinimo tikslais didinimo.
Šiais metais bus siekiama į Lietuvą pritraukti daugiau sutelktinio finansavimo platformų operatorių, taip pat „Wealthtech“ ir „Insurtech“ įmonių. Bus didinimas Lietuvos ir Vilniaus žinomumas tarptautinėje erdvėje bei skatinamas įmonių dalyvavimas užsienio renginiuose.
Planuoja sėkmingus 2021-uosius
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2020-ieji Lietuvos Fintech sektoriui buvo itin sėkmingi – inovatyvių finansinių įmonių skaičius augo ir pasiekė 230. Lietuvoje veiklą pradėjo 40 naujų Fintech kompanijų, beveik pusė jų – tarptautinės, likusios – nauji startuoliai, kuriuos įkūrė vietos arba užsienio verslininkai.
Taip pat Fintech įmonių skaičiaus augimą lėmė sparčiai didėjantis darbuotojų poreikis. Šių metų pradžioje šis skaičius siekia 4000, o per 2021 m. įmonės planuoja įdarbinti dar mažiausiai 1000 darbuotojų.
Fintech plėtrą dar paskatino „Brexit“, kai dalis Londone įsikūrusių įmonių nusprendė gauti licenciją Lietuvoje, kad galėtų toliau veikti Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje.
Didėjantis Lietuvos populiarumas lemia ir augantį investuotojų susidomėjimą, tuo pačiu prisidedant prie platesnės inovacijų ekosistemos plėtros. Nors 2020 m. investicijos į TECH startuolius sumažėjo, 2021 m. prognozuojamas jų pakilimas, nes vien per pirmus šių metų mėnesius sudaryta jau 13 sandorių, kurių vertė – beveik 22 mln. eurų.
Kasmet atnaujinamą Fintech plėtros planą Finansų ministerija įgyvendina kartu su Lietuvos banku, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetu, VĮ „Registrų centras“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, VšĮ „GO Vilnius“, VšĮ „Versli Lietuva“ ir kitomis institucijomis.
