Ilgai lauktas nacionalinis stadionas sulaukė aktyviausių Vilniaus „Ryto“ fanų kritikos. Jie pasipiktinę, kad stadiono valdymas bus atiduotas įmonei, susijusiai su aršiausiais vilniečių konkurentais ir krepšinio, ir futbolo aikštėse – Kauno „Žalgirio“ klubui. Fanai nerimauja, kad pajamos už parduotus renginius stadione nuguls į kauniečių kišenes.
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdytų bendrovė „Kauno arena“. Projektą kurtų britų architektas Damon Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
„Vilnius rems Kauno „Žalgirį“? „Facebook’ puslapyje aktyviausių Vilniaus „Ryto“ fanų grupė „B Tribūna“ pasidalino nacionalinio stadiono projekto nuotrauka.
„Na, pradėkime nuo to, kad šitas stebuklingas stadionas kažkada turėtų stovėti Vilniuje. Per kiek laiko, kokio dydžio, kurioje vietoje – mums nesvarbu. Mes norime paliesti kitą temą“, – rašė „Ryto“ fanai.
Vilniaus klubo sirgalius privertė sunerimti faktas, kad stadiono valdytoja bus įmonė „Kauno arena“. Ši įmonė valdo Kauno „Žalgirio“ areną, jos direktorius – Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, o dalis Kauno komandos darbuotojų dirba ir bendrovėje „Kauno arena“.
„Apibendrinus, galima sakyti, jog Vilniaus savivaldybė investuos dešimtis milijonų eurų miesto gyventojų pinigų tam, kad toliau objektą valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jo, pagrindiniai mūsų miesto konkurentai“, – teigė „B Tribūna“.
Jų teigimu, tai yra milžiniški pinigai Kauno „Žalgirio“ klubui, nes būtent galimybė valdyti „Žalgirio“ areną Nemuno saloje, suteikia milijonus papildomų eurų krepšinio klubui. Pasak „B Tribūnos“, tai yra pastovios pajamos iš bilietų, Kauno „Žalgiriui“ nereikia mokėti nuomos mokesčių arenos savininkui, nes arena priklauso klubui. „Siemens“ arena Vilniaus „Ryto“ klubui nepriklauso ir vilniečiai privalo mokėti nuomos mokestį arenos savininkams.
„Vilniuje dažnai diskutuojama, ką reikia daryti, kad būtų galimybė finansiškai prisivyti konkurentus iš Kauno, tuo pačiu metu Vilnius lengva ranka atiduoda dar vieną įrankį kauniečiams didinti biudžetą ir visiškai dominuoti visame Lietuvos sporte. Reikia suprasti, jog tokie pinigai ne tik dar labiau juos nutolins krepšinio aikštėje, bet su laiku pavėsyje paliks Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“, – tvirtino „Ryto“ fanai.
Galės pasidžiaugti Kauno nuostoliais
„B Tribūnai“ atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. „Žiūrėkit, suprantu jūsų nerimą vos pamačius Kauno vardą, bet čia kartu yra ir šiek tiek paprasčiau, nei jūs galvojate, ir kartu šiek tiek sudėtingiau“, – aiškino P. Poderskis.
Pasak administracijos direktoriaus, bendrovė „Kauno arena“, Daugiafunkcio sporto komplekso projekte valdys tik apie du procentus.
„Žinant, koks sunkus ir dažnai nepelningas yra stadionų operavimas – čia gal net turėsite progų pasidžiaugti, kad Vilnius kelia nuostolius Kaunui“, – šmaikštavo P. Poderskis.
Jo teigimu, negalėjo kištis į daugiafunkcio sporto komplekso konkursą laimėjusio koncesininko partnerių pasirinkimą.
„Prapiltumėme bet kokį teismą, jei išmestume konkurso nugalėtoją tik dėl to, kad į partnerius jis pasikvietė kito miesto bendrovę. Kadangi konkurse dalyvių, kukliai kalbant, nebuvo kalnas <…>, tai mes labiau linkę partneriškai su juo draugauti, kad pagaliau užbaigtume šiokią tokią gėdą su nacionalinio stadiono epopėja, o ne ieškoti kabliukų, kodėl juos reikėtų pašalinti iš projekto“, – tvirtino administracijos direktorius.
P. Poderskio teigimu, išlieka klausimas ar stadiono valdymas „Kauno arenai“ bus pelningas. Pasak jo, kad taip būtų, reikia, kad stadione vyktų bent 20 renginių per metus, o kiti sporto objektai komplekse turėtų bent 80 proc. užimtumą.
„Ar mes, kaip miestas, suinteresuoti, kad taip būtų? Žinoma taip, kitaip stadioną ir kitus sporto objektus vėl matysime kaip savo ausis. Todėl mažiau skaldykimės tarp miestų, daugiau pagalvokime, kaip greičiau įgyvendinti šį projektą. Daug kliūčių ruožų praėjome, liko finišo tiesioji ir vienas balsavimas Taryboje – labai tikiuosi, kad jis pavyks“, – teigė P. Poderskis.
Sutarties projekte numatoma, kad stadiono statybos darbai, išskyrus buvusio stadiono „griaučių“ griovimą, turi būti atlikti per trejus metus, be kita ko, koncesininkui per sutarties laikotarpį būtų neatlygintinai perduota „Akropoliui“ priklausanti 13 tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo aikštelė.
Vilniaus savivaldybė taip pat planuoja už europines lėšas sutvarkyti aplinkines teritorijas, įrengdama viaduką per Geležinio vilko gatvę, kad šią vietą būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987 m., pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008 m., tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
Informacija iš tv3.lt
