Lietuvoje šiuo metu veikia apie 200 tūkst. įmonių, tačiau tik nedidelė dalis jų renkasi verslo paskolas. Daug dažniau verslas Lietuvoje pradedamas naudojant asmeninį ar šeimos narių kapitalą. Kartais verslo paskolų atsisakoma dėl paprasčiausių mitų, kurie dažnai nėra teisingi.
Mitas #1: Nauji verslai paskolų gauti negali
Vienas didžiausių mitų, dėl kurių kartais netgi nusprendžiama atsisakyti verslo idėjos, kad kredito įstaigos naujiems verslams paskolų nesuteikia. Iš tiesų – tai skamba visai logiškai. Kaip galima patikėti pinigus verslui, kuris ne tik neturi kredito istorijos, bet ir vis dar neturi pajamų? Kaip kreditoriai įvertina, ar tokia įmonė galės grąžinti pasiskolintus pinigus?
Realybė yra kitokia – net ir nauji verslai paskolas gauti gali, tačiau visiems teikiantiems paraiškas reikia pasirūpinti užstatu. Idealiu atveju, tai turėtų būti nekilnojamas turtas, priklausantis akcininkui, įmonei ar kitoms susijusioms šalims. Taip pat būtinas gerai paruoštas ir realistiškas verslo planas. Bankai finansuoja ne tik esamus pajamas generuojančius verslus, bet ir projektus, kurių numatomos pajamos yra tvirtai pagrįstos.
Kaip pastebi banko „Bigbank“ verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas, finansavimo dažniausiai negauna įmonės, kurios nėra tinkamai pasiruošusios ar kurios projektai yra per daug rizikingi: „Daugelis įmonių, kurių paraiškas atmetame, neturi pakankamai užstato, pasižymi silpnais finansiniais rodikliais arba paraiškos metu pateikiamas neišsamus, nerealistiškas arba rizikingas verslo planas.“
Įprastai paskolos laikotarpis naujiems verslams siekia iki 5 metų, tačiau jei projektas yra investicinis, paskolos grąžinimo grafikas gali būti išdėstytas net iki 30 metų. Tiesa, finansavimo intensyvumas dažniausiai neviršija 75 proc. užstato vertės.
Naujiems verslams specialistai taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į įvairias paramos programas, kurias dažnai naujoms įmonėms siūlo užimtumo tarnyba bei ILTE.
Mitas #2: Visų bankų sąlygos – vienodos
Lietuvoje vyrauja mitas, kad visos verslo paskolos yra vienodos, todėl ir šios paslaugos tiekėjų skaičius – didesnis nei teikiančiųjų, pavyzdžiui, būsto paskolas. Visgi sąlygos gali skirtis stipriai – dažnai skiriasi ne tik palūkanų normos ir paskolos kaina, tačiau ir įvairios sąlygos tiems atvejams, kuomet įmonė susiduria su finansiniais sunkumais.
Pavyzdžiui, kai kurios kredito įstaigos leidžia lengvai atidėti paskolos grąžinimą be papildomų baudų ir palūkanų didėjimo, o kai kurie bankai – daug griežtesni. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, šios detalės tampa itin svarbios ilgalaikėms ar didesnės vertės paskoloms. „Eurostat“ tyrimai atskleidžia – Lietuvoje pirmuosius penkerius metus išsilaiko vos 26 proc. įmonių, todėl sunkumai dažnai gali užklupti netikėtai.
Mitas #3: Verslo paskolos gaunamos labai lėtai
Kaip ir bet kurios kitos paskolos, verslo paskolos, nepriklausomai nuo verslo dydžio, reikalauja nemažai dokumentų, kurių kiekis ir pobūdis priklauso nuo projekto tipo ir sudėtingumo. Tačiau dažniausiai reikalingi šie dokumentai:
- Verslo planas – jame turėtų būti aiškiai išdėstytas projekto tikslas, planuojami pinigų srautai, būsimos pajamos ir kaštai, rinkos analizė.
- Finansinės ataskaitos – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita bei pinigų srautų ataskaita (dažniausiai 2–3 metų laikotarpiui).
- Užstato dokumentai – nuosavybės teisės dokumentai, turto vertinimo ataskaita ir kiti reikalingi dokumentai, patvirtinantys užstato vertę.
- Projekto sąmata – detali išlaidų sąmata, ypač jei paskola skirta investiciniam projektui.
Vis dėlto, paskolos suteikimo greitis labai priklauso nuo pačios įmonės pasiruošimo ir pateikiamų dokumentų kokybės. Kai kurios kredito įstaigos paskolą suteikia per kelias dienas, o tai gerokai paneigia mitą apie ilgą procesą.
Dar viena svarbi detalė – paskolos iki 25 tūkst. Eur Lietuvoje dažnai teikiamos su garantija pagal Europos Sąjungos programas. Tokiu atveju, įkeisti turtą nereikia, todėl šios paskolos tampa dar patrauklesnės smulkioms įmonėms.
Mitas #4: Verslo paskolos išduodamos tik didelėms sumoms
Žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie verslo paskolas, kurių sumos siekia milijonus eurų, todėl natūralu, kad dalis žmonių jas sieja tik su pačiais didžiausiais verslais, kurie gali sau leisti skolintis tokias sumas.
Visgi, paskolas gali gauti visi verslai, galintys įrodyti savo kreditingumą ir kartais tos sumos yra visai nedidelės. Nors banko „Bigbank“ duomenys rodo, kad didžioji dalis verslo paskolų viršija 100 tūkst. Eur, verslai kreipiasi ir dėl mažesnių sumų smulkioms išlaidoms padengti ar projektams užbaigti.
Mitas #5: Sėkmingi verslai paskolų neima
Paskolos gali būti naudojamos verslui plėtoti arba kasdienėms išlaidoms finansuoti, tačiau tai yra svarbi finansavimo priemonė net ir klestinčioms įmonėms. Remiantis „Bigbank“ statistika, net 82 proc. paskolų viršija 250 tūkst. sumą ir dauguma verslų paskolas ima plėtrai arba savo investiciniams projektams.
Tad paskolas iš tiesų dažniausiai renkasi būtent sėkmingi verslai, kurie ieško galimybių greičiau ir efektyviau plėstis, realizuoti projektus.
