2022 01 12
Šaltuoju metų laiku padaugėja susirgimų vėjaraupiais. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC|) prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad tai nėra vien vaikų liga. Ši Varicella zoster viruso sukeliama infekcija suaugusiesiems gali sukelti rimtų komplikacijų.
Plinta dar neatsiradus bėrimams
Vėjaraupiai – tai itin užkrečiama liga, dažniausiai apibūdinama niežtinčiu, pūslelėmis virstančiu bėrimu, pirmiausia atsirandančiu veido, krūtinės ir nugaros srityse, o vėliau nusėjančiu visą kūną ir sukeliančiu 250–500 niežtinčių pūslelių, kurios vėliau virsta šašais. Dažniausiai bėrimų atsiranda praėjus kelioms dienoms po kitų nespecifinių požymių atsiradimo, t. y. karščiavimo, silpnumo, galvos skausmo, pablogėjusio apetito.
Vėjaraupius sukeliantis virusas lengvai plinta nuo vėjaraupiais sergančių žmonių jiems kosint, čiaudint ar kalbant. Šis virusas yra itin lakus – užsikrečia apie 90 proc. sergančio asmens aplinkoje esančių ir imuniteto vėjaraupiams neturinčių asmenų.
Sergantis asmuo laikomas užkrečiamu likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo, užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol bėrimas virsta šašais (apie savaitę).
Gali sukelti rimtų komplikacijų
Didesnę komplikacijų riziką patiria kūdikiai, paaugliai, suaugę asmenys, nėščiosios, asmenys, turintys nusilpusį imunitetą dėl vartojamų vaistinių preparatų (sergantys ŽIV / AIDS, esantys po transplantacijos, gydomi chemoterapija, vartojantys imunosupresinius vaistus, ilgą laiką gydomi steroidiniais vaistais).
Galimos vėjaraupių komplikacijos – tai odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, sepsis, dehidratacija.
Virusas išlieka organizme
Persirgus vėjaraupiais, lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, tačiau visam gyvenimui nugaros smegenų mazguose išlieka ir šią užkrečiamąją ligą sukeliantis virusas, galintis pasireikšti juostine pūsleline. Juostinė pūslelinė – tai virusinė infekcija, pasireiškianti skausmu ir pūsleliniu bėrimu pažeisto nervo įnervuojamoje vietoje, dažniausiai būdinga vyresnio amžiaus, susilpnėjusiu imunitetu pasižymintiems asmenims po persišaldymo, streso ar kitų faktorių poveikio.
Asmenys, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir neskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos, glaudaus kontakto su sergančiu juostine pūsleline metu gali užsikrėsti ir susirgti vėjaraupiais.
Gresia juostinė pūslelinė
Atsižvelgus į galimas vėjaraupių komplikacijas, ateityje gresiančią juostinę pūslelinę bei sutrikdytą socialinį aktyvumą dėl nelankomų ugdymo įstaigų ar nedarbingumo dienų, rekomenduojama taikyti efektyviausią šios virusinės infekcijos prevenciją – skiepijimą.
Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni, galima ligos eiga be niežtinčių pūslelių, o tik su raudonomis dėmelėmis, kartais be karščiavimo.
Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Tiek vaikų ir paauglių, tiek suaugusiųjų skiepijimo schemą įprastai sudaro dvi dozės. Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. amžiaus. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Dėl kitų galimų skiepijimo kontraindikacijų būtina pasitarti su gydytoju.
NVSC informacija
