Skelbiama apklausa neva atskleidė(?) , kad 7 iš 10 mažamečius vaikus auginančių Lietuvos gyventojų mano, jog emocinė sveikata yra vienas svarbiausių vaiko poreikių, tačiau tik kas trečias (32 proc.) mano darantys pakankamai, kad užtikrintų gerą savo vaikų emocinę sveikatą, atskleidė šį mėnesį atlikta apklausa.
Pranešimas spaudai surašytas labai nevalyvai, tačiau beveik neredaguojamas, nes tauta turi žinoti kam moka.
Psichologai, pasak turbūt apmokėto pranešimo spaudai, palankiai vertina vaikų emocinės sveikatos prioretizavimą, tačiau sako matantys problemų, kurias būtina spręsti, o visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ specialistai atkreipia dėmesį į sunkumų patiriančiose šeimose augančių, dienos centrus lankančių vaikų nepakankamai gerą emocinę sveikatą.
Bendrovės „Circle K“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 6 iš 10 (59 proc.) respondentų nuomone, per mažai dėmesio vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti skiriama ir ikimokyklinėse bei mokyklinėse ugdymo įstaigose. Kiek daugiau nei kas trečias (36 proc.) respondentas nurodė manantis, jog ir pats tam skiria per mažai dėmesio. Vertindami to priežastis beveik 4 iš 10 (37 proc.) respondentų nurodė, kad jiems trūksta informacijos, ką ir kaip reikėtų daryti, 41 proc. stinga kantrybės, o net 56 proc. trūksta laiko savo vaikų gerai emocinei sveikatai užtikrinti.
„Galima pasidžiaugti, kad tėvai vis atsakingiau vertina vaikų emocinės sveikatos svarbą, kuri atsidūrė greta tokių aukštai vertinamų prioritetų kaip saugi aplinka ir ugdymas. Nepaisant to, matome būtinybę ir toliau edukuoti tėvus bei globėjus šia tema. Apklausa parodė, kad svarbu ne tik žinoti, ką ir kaip reikėtų daryti, tačiau reikalingas ir gilesnis tėvų bei globėjų įsitraukimas, kantrybės ugdymasis ir, žinoma, galimybė skirti daugiau laiko“, – konstatuoja visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Dičpetrienė.
Daugiau nei 7 iš 10 (74 proc.) respondentų sako savo vaikų gerą emocinę sveikatą užtikrinantys stengdamiesi atpažinti ir priimti skirtingas vaiko emocijas, daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodo skatinantys vaiką kalbėti apie patiriamus jausmus, o daugiau nei kas antras (57 proc.) stengiasi praleisti kuo daugiau laiko kartu su vaiku.
„Nors visuomenė jau pradeda suvokti emocinės sveikatos svarbą ir reikšmę, su dideliais iššūkiais dažnai susiduriame sunkumų patiriančiose šeimose. Dažnu atveju sudėtingoje aplinkoje augančių vaikų emocinė sveikata būna prasta – neretai tėvai negeba patenkinti net bazinių vaiko poreikių, tad emocinė sveikata tampa antraeiliu dalyku. Tokiose šeimose ir aplinkoje augantiems vaikams stengiamės padėti savo veikla, o jų geros emocinės sveikatos užtikrinimas yra mūsų vienas prioritetų“, – atskleidžia R. Dičpetrienė.
Problemai mažinti – socialinė iniciatyva
„Tam, kad vaikai užaugtų stipriomis asmenybės ir kurtų darnią visuomenę, privalome puoselėti aukštesnius, o ne tik bazinius poreikius. Tai paskatino mus giliau pažvelgti į problemą ir kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ inicijuoti kampaniją #mažamedaug, skirtą stiprinti vaikų emocinę sveikatą. Kviečiame savo klientus prisidėti simboline finansine investicija, kuri, tikiu, padės užauginti emociškai sveikesnę bei atsparesnę visuomenę“, – teigia „Circle K“ viceprezidentas Skirmantas Mačiukas.
Kampanijos #mažamedaug metu klientai „Circle K“ degalinėse kviečiami prisidėti 15 ct ar kita suma didelei visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ misijai – stiprinti vaikų emocinę sveikatą. Kampanijai pasibaigus „Circle K“ surinktą sumą padvigubins ir skirs „Gelbėkit vaikus“ organizacijai, kuri kasdien dirba kurdama saugią ir pilnavertę vaikystę šalies vaikams. Kampanija vyks iki kitų metų sausio 7 d.
„Su paramos organizacija „Gelbėkit vaikus“ bendradarbiaujame nuo 2016 metų ir esame dėkingi, kad jie nuoširdžiai rūpinasi vaikais – visos šalies ateitimi. Džiaugiamės galimybe prisidėti prie itin svarbios misijos įgyvendinimo, taip pat didžiuojamės savo klientais, kurie supranta ir įsitraukia į socialines iniciatyvas“, – dėkoja S. Mačiukas.
Pasak „Gelbėkit vaikus“ direktorės R. Dičpetrienės, be bazinės pagalbos, tokios kaip nemokamas maitinimas ar materialinė parama, vaikų dienos centrų globotiniams svarbus ir emocinis ugdymas, kuriam ir bus skirtos kampanijos metu surinktos lėšos.
„Į dienos centrus vaikai atkeliauja iš įvairius sunkumus patiriančių šeimų, tad jiems reikia įvairiapusės pagalbos. Mūsų darbuotojai padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, o emocinę ir psichologinę pagalbą vaikui bei jo šeimai laikome prioritetu. Dienos centrų globotiniai jauname amžiuje susiduria su ypatingai sudėtingomis sąlygomis, dažnai jaučiasi nepastebėti, nesuprasti ar neįvertinti, todėl labai svarbu padėti jiems priimti, suprasti skirtingas emocijas bei padėti auginti pasitikėjimą savimi“, – teigia ji.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad gera emocinė sveikata svarbi absoliučiai visiems vaikams, nepriklausomai kokioje šeimoje ar aplinkoje jie auga.
Vaikų emocinę sveikatą lemia suaugusiųjų elgesys
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologės Silvestros Markuckienės teigimu, dauguma tėvų tikisi, kad jų vaikai patys išmoks valdyti savo emocijas, tačiau mokymasis jas kontroliuoti yra sudėtingas procesas, kuriam reikia skirtingų įgūdžių – dėmesio išlaikymo, planavimo, išvystytų pažintinių gebėjimų ir kalbos.
„Vaikams šie įgūdžiai formuojasi skirtingu metu ir tempu. Be to, gebėjimas valdyti neigiamus jausmus priklauso nuo temperamento, aplinkos, kurioje vaikas auga, vidinių būsenų, pavyzdžiui, nuovargio ar alkio. Todėl tėvai, mokytojai ar globėjai išlieka pačiais svarbiausiais žmonėmis, vaikams mokantis valdyti savo jausmus“, – sako ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad emocijų valdymo įgūdžių tėvai arba globėjai turėtų mokyti nuo mažens. Pirmiausia reikėtų padėti vaikui išmokti atpažinti ir įvardinti patiriamus jausmus: laimę, liūdesį, pyktį, baimę ar smalsumą. Šiame procese padeda įvairūs knygų personažai, žaislai.
„Vaikai nori būti mylimi, todėl kiekvieną kartą, kai parodote, koks vaiko elgesys jums patinka, tikėtina, kad jis taip elgsis ir toliau. Tyrimai rodo, kad įvairios bausmės ir rėkimas ar demonstratyvus ignoravimas tik pablogina vaiko elgesį bei emocinę sveikatą. Visuomet geriau mokyti per pozityvius pavyzdžius“, – pataria psichologė.
Taip pat svarbu suvokti, kad vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį, todėl patys turime būti pavyzdžiu. Pasak S. Markuckienės, sunku išmokyti ar išreikalauti iš vaiko to, ko nemokame patys, tad supratimas apie vaiko raidos ypatumus labai padėtų. Pavyzdžiui, dvimetis tikrai turės stipraus pykčio momentų. Tokiame amžiaus tarpsnyje vaikas dar neturės gebėjimų valdyti emocijas, net jei liepsime ar nubausime, tad jį nuraminti pačiam nesupykstant būtų geriausias sprendimas. Norint užkirsti kelią pradinuko pykčio priepuoliams, geresnė išeitis visuomet bus pasikalbėti su vaiku ir sužinoti, kas jam kelia nerimą ar kitą neigiamą emociją, kas pavyksta, o kas neišeina, ir aptarti, kaip kitaip galima spręsti situaciją.
„Jei pastebite, kad, pavyzdžiui, jūsų ikimokyklinukas niršta, prieš spręsdami situaciją įkvėpkite ir patys nusiraminkite. Vaikai, turintys saugų ir šiltą santykį su tėvais, geba geriau valdyti savo emocijas, todėl atsiminkite, kad būdami nuoseklūs ir atliepiantys, ugdote vaiko prieraišumą“, – sako ji.
Daugia praktinių patarimų, kaip užtikrinti vaikų emocinę sveikatą, galima rasti specialiai kampanijai „Tokiame mažame – tiek daug“ sukurtame puslapyje: circlek.lt/mazamedaug. Ten Jums paaiškins, kad vaikus jie myli labiau, nei tėvai.
