Krūtinės ląstoje yra ne tik širdis, bet ir plaučiai, raumenys ir kaulai, tad krūtinės skausmas vaikams dažnai yra susijęs su šių sistemų patologija. Vaikų krūtinės skausmas tik retais atvejais susijęs su širdies problemomis. Doc. Rima Šileikienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų kardiologė, pastebi, kad širdies problemos gali būti tik apie 4-6 proc. visų skausmų krūtinėje priežastimi. Be to, skausmai krūtinėje dažnai atsiranda jautriems vaikams, kurie išgyvena stresą, jaučia nerimą ar patiria panikos atakas.
Skausmu krūtinėje vaikai skundžiasi tuomet, kai vargina rėmuo, gastroezofaginis refliuksas. Pasak gydytojos, dauguma krūtinės skausmų vaikystėje yra gerybiniai ir nesukelia gyvybei grėsmingų priežasčių. „Tačiau nereikia sumenkinti vaiko skundo, kai jis skundžiasi skausmais krūtinėje. Su vaiku reikia pasikalbėti, išsiaiškinti problemas, kurių jis galbūt turi namuose ar mokykloje, vaiką nuraminti ir nuteikti, kad viskas bus gerai“, – sako docentė.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko skausmą krūtinėje pobūdį, kai skausmas tampa labai stiprus, trukdo veiklai ir vaistai nuo skausmo nepadeda. „Į gydytoją reikia kreiptis, kai vaikui tampa sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys, pykinimas ar net alpimas. Prie to gali prisidėti atsiradęs karščiavimas, greita širdies veikla, 200 ar daugiau širdies dūžių per minutę bei psichoaktyvių medžiagų naudojimas“, – priduria doc. R. Šileikienė.
Dar viena aktuali vaikų širdies sveikatos problema – padidėjęs kraujospūdis. Siekiant įvertinti vaiko kraujospūdį, reikia atsižvelgti į vaiko ūgį, lytį ir amžių. Normalus paauglių sistolinis kraujospūdis turėtų neviršyti 120 mmHg ribos, o diastolinis 80 mmHg ramybės būsenoje. Mažų vaikų kraujospūdis vertinamas pagal sudarytas lenteles procentiliniu metodu.
„Galvos skausmas, fizinio krūvio netoleravimas, silpnumas, nuovargis ir galvos svaigimas – padidėjusio kraujospūdžio simptomai, kuriuos gali įvardinti vaikas“, – teigia doc. R. Šileikienė.
Anot gydytojos, išvengti kraujospūdžio padidėjimo gali padėti tinkami mitybos įpročiai, antsvorio ar nutukimo neturėjimas, ne mažiau nei 7 val. trunkantis miegas bei streso valdymas.
Kalbant apie alpimą, doc. R. Šileikienė sako, kad tai įvyksta, kai smegenys trumpam laikui negauna deguonies. Alpimą gali išprovokuoti ilgas stovėjimas, skysčių trūkumas ir buvimas karštoje, tvankioje aplinkoje. „Išvengti alpimo padeda pakankamas skysčių kiekis, sūrūs užkandžiai bei fizinio krūvio nenutraukimas staiga. Pajutus simptomus, tokius kaip mirgėjimas ir temimas akyse, bendras silpnumas, pykinimas, reikia nuleisti galvą ir pritūpti arba atsisėsti“, – detalizuoja docentė.
Doc. R. Šileikienė pataria ne tik vaikams, bet ir tėvams, stengtis laikytis sveiko gyvenimo punktų: nerūkyti, palaikyti normalų kūno masės indeksą (KMI), užsiimti fizine veikla ir sveikai maitintis.
Šiemet minimas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos 100 metų jubiliejus. Šia proga gegužės mėnuo skelbiamas vaikų sveikatos mėnesiu, ir jo metu Kauno klinikos bei Ąžuolyno biblioteka organizuoja paskaitų apie vaikų sveikatą ciklą.
Į jas kviečiami tėvai, ugdytojai, pedagogai, patys vaikai bei visi, kuriems rūpi geresnė mažiausiųjų mūsų visuomenės narių – vaikų – sveikata ir gerovė. Per paskaitas bus paliestos aktualiausios šiuolaikinio vaiko ir paauglio sveikatos temos – nuo miego kokybės ir rūkymo žalos iki dažniausių širdies problemų.
Paskaitą peržiūrėti galite čia: https://rb.gy/5r4hwy
Kauno klinikų informacija
