Japonai garsėja savo darbštumu, mandagumu ir pakantumu, šalies ekonomika – viena stipriausių, o švietimo sistema – viena geriausių. Japonai išsiskiria ir šimtmečius skaičiuojančia vaikų auginimo tradicija, kurios esmė – užauginti harmoningą ir visuomenei naudingą asmenybę. Japonijoje tikima, kad vaiko asmenybė susiformuoja iki 6 m., todėl šiuo laikotarpiu vaikui skiriama itin daug dėmesio. Kaip japonams tėvams pavyksta iš vaikystėje lepinamo vaiko išauginti disciplinuotą pilietį, pasakoja Japonijos agentūros „Yukari“ vadovė Gabija Kaunelienė ir japoniškų edukacinių žaislų žinovė, „Japoko“ įkūrėja Metodija Vidūnaitė.
Tekančios saulės šalyje, auginant vaikus, remiamasi viena populiaria metodika, pagal kurią tikima, kad:
- iki 3 m. auga vaiko širdis;
- iki 6 m. formuojasi vaiko kūnas;
- iki 9 m. vaikai išmoksta naudotis kalba ir reikšti mintis;
- iki 12 m. vaikai turėtų išmokti rašyti rašinėlius;
- iki 15 m. vaikas turi suprasti, kaip tapti geru ir tinkamu visuomenės nariu.
Japonės mamos – tikros supermamytės
Vaikų auginimo kultūra Japonijoje formavosi šimtus metų. Kai kurie vaikų auklėjimo principai šalyje stiprūs iki šiol. Vienas jų – tikėjimas, kad pirmi treji vaiko auginimo metai nulemia visą jo ateitį. Todėl daugelis japonių mamų pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus lieka su juo namuose.
Natūralu, kad tada nesunku išsaugoti dar vieną seną vaikų auginimo tradiciją – pildyti Motinystės ir vaiko sveikatos vadovą. Jame mamų prašoma stebėti ir fiksuoti tiek savo kūno pokyčius ir savijautą nėštumo metu, tiek vaiko sveikatą ir savijautą iki kol mažylis pradės lankyti pradinę mokyklą. Šį dienoraštį mamos paprastai visada pasiima, vykdamos su vaiku pas gydytoją. Tai leidžia geriau įvertinti vaiko būklę ir paskirti efektyvesnį gydymą, stebėti mažylio raidą.
„Japonės mamos jaučia gana didelį visuomenės spaudimą prižiūrėti vaikus bent iki 3 m. Jos tampa tikromis supermamytėmis, kurios, rodos, visada viskam pasiruošusios. Net ir nedidelėje rankinėje jos visada ras viską, ko tik gali prireikti netikėčiausiose vaikams nutinkančiose situacijose. Beje, beveik visi japonų vaikai auga nešynėse, nes namuose vežimėliui tiesiog nėra vietos”, – japoniškos motinystės ypatumus pristato Gabija Kaunelienė, Japonijos agentūros „Yukari” vadovė.
Įdomu tai, kad Japonijoje iki šių dienų tėvai miega kartu su savo mažyliais iki jiems sueina 3-4 m. Tai suprantama kaip meilės išraiška, padedanti kurti stiprų tėvų ir vaikų ryšį. Galbūt todėl mažieji japonai retai verkia.
Darželiuose arba ugdo, arba prižiūri
Maždaug nuo 3 m. daugelis japonų pradeda leisti savo atžalas į darželį. Šioje šalyje darželių sistema gerokai skirasi nuo lietuviškos sistemos. Japonijoje yra dviejų tipų darželiai.
„Japonai gali rinktis arba pusę dienos veikiantį darželį, kuriame vaikai yra ugdomi, arba visą dieną veikiantį darželį, kuriame vaikai tiesiog prižiūrimi. Pastarasis darželis labiau panašus į žaidimų kambarį, jame ugdymas nevyksta. Net skirtingos ministerijos atsakingos už šiuos darželius“, – su Japonijos darželių sistema supažindina G. Kaunelienė.
Nuo ankstyvos vaikystės vaikai skatinami gerbti tėvus, draugus ir mylėti tėvynę. Kadangi tikima, kad vaiko asmenybė susiformuoja iki 6 m., vaikams daug kas leidžiama ir atleidžiama. Tačiau, pradėję lankyti mokyklą, vaikai labai greitai išmoksta disciplinos ir yra supažindinami su griežtomis taisyklėmis. Galbūt iki to laiko išugdyta pagarba suaugusiesiems leidžia nesunkiai vaikams prisitaikyti prie visiškai pasikeitusių elgesio ir paklusnumo taisyklių.
Svarbu pabrėžti tai, kad Japonijoje labai vertinamas išsilavinimas ir stengiamasi vaikams jį suteikti. Raštingumas šioje šalyje siekia 100 proc. Taip pat visi vaikai mokosi privalomoje vidurinėje mokykloje.
Žaislai – konkretiems mažylio gebėjimams vystyti
Kaip ir viso pasaulio vaikai, mažieji japonai mėgsta žaisti. Žaislai ir žaidimai japoniškoje vaikų auklėjimo tradicijoje užima svarbią vietą. Bent iki trejų metų pildomas vaiko sveikatos dienoraštis leižia įvertinti ir vaiko raidą bei atskirų gebėjimų vystymąsi. Taip mamos gali parinkti konkrečiam amžiaus tarpsniui ir vaiko gebėjimams tinkamiausius žaislus.
„Japonijoje kūdikiams skirti žaislai labai aiškiai nukreipti į konkrečiam amžiaus tarpsniui būdingų gebėjimų ugdymą. Jeigu mes renkamės žaislus kūdikiams iki 6 mėn., ar vaikučiams nuo 6 mėn. iki 1,5 m., tai Japonijoje galime rasti žaislų, skirtų konkrečiam vaiko gyvenimo mėnesiui. Pvz., keturių mėnesių mažylis pradeda griebti rankutėmis, stengiasi ką nors suimti, todėl jam sukurtas specialus, maloniai čežantis kūdikio laikraštis“, – japoniškų žaislų ypatumus pristato įmonės „Japoko“ įkūrėja Metodija Vidūnaitė.
Ji prideda, kad kai kurie japonų žaislų gamintojai, kurdami žaislus mažiems vaikams, net vadovaujasi mamų pildytais dienoraščiais apie vaiko sveikatą ir raidą įvairiais gyvenimo tarpsniais. Iki trejų metų vaikams skirti labai aiškius jų gebėjimus ugdantys žaislai, pvz., nesunkiai tarpusavyje jungiamos magnetinės kaladėlės, leidžiančios nevaržomai skleistis vaiko fantazijai.
„Nuo 3 iki 5 m. vaikams daugiausiai duodami vaizduotės ir vaidmenų žaidimai ir žaislai. Taip pat šiame amžiuje mažieji japonai pradeda žaisti anglų kalbos mokančiais žaislais. Mamos dažnai ieško pusiausvyros tarp paprastų, pramogai skirtų, ir edukacinių bei anglų kalbos mokančių žaislų.
Nuo 5 iki 9 m. pereinama prie įvairių konstruktorių ir edukacinių žaislų, pvz., „Pitagorasu“ ir „LaQ“. Pastarasis konstruktorius Japonijoje plačiai naudojamas darželiuose ir dienos priežiūros centruose. Šį edukacinį konstruktorių po truputį atranda ir ugdyme pritaiko ir Lietuvos darželiai, mokyklos, įvairūs būreliai bei tėvai“, – žaislų pasirinkimą pagal vaiko amžių komentuoja M. Vidūnaitė ir priduria, kad tarp japonų vaikų, net ir paauglių, labai populiarūs įvairūs personažai, tokie kaip Pikachu, Totoro, Hello Kitty, Gudetama, Doraemon, Anpanman ir pan. Vaikai ypatingai mėgsta mylimus personažus vaizduojančius žaislus ar aksesuarus. „Visiškai įprasta keturiolikmečiui savo rankinę ar kuprinę padabinti net keliais pakabučiais su populiariais herojais“.
