Vilnius, rugsėjo 2 d. (ELTA). Rugsėjis Lietuvoje visada reiškia naują pradžią. Šį mėnesį atsidaro mokyklų durys, į auditorijas ir dirbtuves grįžta jauni žmonės, jau pasirinkę savo kelią. Šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo beveik 21 tūkst. jaunuolių – iš jų 12,5 tūkst. pasirinko universitetus, 8,4 tūkst. – kolegijas. Tuo pat metu į profesinio mokymo įstaigas įstojo beveik 19 tūkst. mokinių.
Šie skaičiai kalba patys už save: profesinį kelią renkasi beveik tiek pat jaunimo, kiek ir aukštąsias studijas. Ir tai yra ženklas, kad visuomenėje keičiasi mąstymas, keičiasi požiūris į mokslą ir darbą.
Ir čia svarbu iš karto pasakyti: Lietuvai reikia ir universitetų, ir profesinių mokyklų. Aukštąjį išsilavinimą turintys inžinieriai šiandien yra aukso vertės – be jų neįmanoma kurti pažangiausių technologijų ar plėtoti sudėtingų sistemų. Tačiau lygiai taip pat trūksta technikų, meistrų, operatorių, kurių darbas užtikrina, kad sprendimai veiktų kasdienėje gamyboje, logistikoje, statybose ar sveikatos priežiūroje. Tik geras abejų grandžių parengimas gali užtikrinti, kad Lietuva toliau augs ir išliks konkurencinga.
Darbo rinkos paradoksas
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos BVP 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 20,5 mlrd. eurų, o metinis augimas siekė 3,1 proc. Tai neblogas rezultatas, tačiau augimą daugiausia lėmė prekyba, transportas ir informacijos bei ryšių paslaugos. Ilgalaikis stabilumas vis dėlto priklausys nuo gamybos, eksporto, technologijų plėtros – sričių, kuriose jau dabar susiduriame su rimtais iššūkiais.
Darbo rinka šiuos iššūkius atskleidžia itin aiškiai. Birželį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 proc., daugiau nei ES vidurkis (5,9 proc.). Jaunimo nedarbas sumažėjo iki 11,1 proc., bet vis dar yra per aukštas. To pat metu 2024 m. Užimtumo tarnyba fiksavo 172 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų net 30 tūkst. – pramonėje. Kitaip tariant, darbo vietų yra, bet trūksta žmonių su tinkamais įgūdžiais.
Deja, visuomenėje vis dar gyvas stereotipas, kad profesinė mokykla – tai silpniausiųjų pasirinkimas. Tačiau tikrovė visai kitokia. Neretai jauni specialistai susiduria su tokia problema, kad akademinės žinios yra vertingos, bet vien jų neužtenka – darbo vietoje labai daug lemia konkretus meistriškumas. Todėl profesinės mokyklos šiandien tampa pasirinkimu ne tik ką tik mokyklą baigusiems abiturientams, bet ir universitetų absolventams. Statybų inžinierius papildomai mokosi suvirinimo, ekonomikos absolventė – logistikos operacijų, informatikos bakalauras – automatikos.
Taip, realybė yra tokia: šiandien kvalifikuotas meistras gali uždirbti tiek, kiek akademinės bendruomenės atstovas. Statybų, santechnikos, IT aptarnavimo srityse dirbantys žmonės kalba apie 3–4 tūkst. eurų mėnesines pajamas. Akivaizdu: profesinis darbas ne tik garbingas, bet ir pelningas.
Ir kalbam ne viena apie gamybininkus. Profesinės mokyklos Lietuvoje siūlo labai įvairias trumpas ir lanksčias programas – nuo pusmečio iki dvejų metų – kurios leidžia greitai įsilieti į darbo rinką. Ne vienas absolventas tapo sėkmingu grožio paslaugų teikėju, masažo specialistas atidarė kabinetą, floristai sukūrė prekių ženklus, gyvūnų priežiūros specialistai – šunų darželius.
OECD perspėjimas ir tarptautinės pamokos
2025 m. OECD ataskaita apie profesinio ir aukštojo ugdymo kokybę Lietuvoje pabrėžia: mūsų šalis padarė didelę pažangą, bet to nepakanka. Profesinės mokyklos vis dar pernelyg priklausomos nuo biurokratinių sprendimų, trūksta metodinės paramos mokytojams, o perėjimas tarp profesinio ir aukštojo ugdymo išlieka sudėtingas. OECD ragina Lietuvą suteikti daugiau autonomijos pačioms mokykloms, stiprinti mokytojų rengimą ir sudaryti sąlygas lanksčiai derinti akademinį bei profesinį kelią.
Pavyzdžiui, Suomijoje profesinį kelią renkasi daugiau nei 70 proc. jaunuolių – nes jie žino, kad tai nesumažins galimybių vėliau stoti į universitetą. Priešingai – įgyta profesija dažnai tampa stipriu pagrindu tolesnėms akademinėms studijoms ir darbo patirčiai. Tokia sistema leidžia derinti praktinius įgūdžius su aukštuoju mokslu ir kuria lankstų, atvirą kelią į darbo rinką. Estija integruoja profesines mokyklas į technologijų ekosistemą, investuoja į modernias laboratorijas, jungia jas su skaitmeninėmis kompetencijomis. Nyderlandai taiko „dual learning“ modelį, kai studentas dalį laiko praleidžia klasėje, dalį – įmonėje, už tai gauna atlyginimą.
Rugsėjis – laikas permąstyti požiūrį
Naujų mokslo metų pradžia turi tapti proga permąstyti mūsų švietimo prioritetus. Profesinis mokymas nėra silpnesniųjų pasirinkimas. Tai yra vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos konkurencingumo veiksnių.
Be aukštąjį išsilavinimą turinčių inžinierių Lietuva nepritrauks investicijų ir nesukurs naujų technologijų. Be profesines mokyklas baigusių meistrų, suvirintojų, programuotojų, mechanikų ši vizija taip pat liks neįgyvendinta.
Svarbiausia, ką noriu pabrėžti: ne tik universitetinis, bet ir profesinis mokymas yra raktas į Lietuvos ateitį. Jis garantuoja ne tik išeitį ir puikų startą jauniems žmonėms, bet ir ateitį mūsų pramonei.
Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
