Vilnius, liepos 5 d. (ELTA). Už šnipinėjimą Baltarusijai šiuo metu Pravieniškėse kalintis Mantas Danielius nori būti išmainytas į Baltarusijoje kalinčius Lietuvos piliečius – dėl to jau kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos kalėjimų tarnybą.
Tačiau institucijos nuteistajam rekomendavo kreiptis į Teisingumo ministeriją, kuri pagal kompetenciją sprendžia tokius klausimus.
„(…) Prezidentas turi teisę organizuoti „šnipų mainus“, todėl kreipiausi į Prezidentą G. Nausėdą ir VSD (Valstybės saugumo departamentą – ELTA). Kaip matyti iš Prezidentūros atsakymo, sugebėta tik atsakyti „susipažinta su Jūsų pateikta informacija“. VSD atsakė plačiau, net persiuntė mano prašymą Kalėjimų tarnybai, kuri išsamiai aprašė galimybę išvykti bausmės atlikimui į Baltarusiją, bet nieko nepasakė apie (…) šnipų mainus.
Siekiu išvykti į Baltarusiją, bet ne kalėti, o į laisvę, t. y. būti iškeistas į Baltarusijoje už šnipinėjimą Lietuvos naudai nuteistus Lietuvos piliečius: Oną Ramanauskienę (6 metai), Andrejų Kobelį (9 metai) ar gausų Sviatlanos Cichanouskajos gerbėjų būrį, sėdintį Baltarusijos kalėjimuose, ir tebelaukiantį galimybės atvykti į Lietuvą, kurioje jie mano esant „pažadėtąją žemę“, – laiške Eltos žurnalistei rašo M. Danielius.
Minske nuteisti Lietuvos piliečiai
ELTA primena, kad 2024 m. birželį Baltarusijos žiniasklaida pranešė apie Minske nuteistą Lietuvos pilietę E. Ramanauskienę. Jai buvo pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo ir skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Moteris buvo sulaikyta Baltarusijos teritorijoje, jos baudžiamoji byla buvo nagrinėjama už uždarų durų. Minskas teigė, kad Druskininkų sanatorijoje „Belarus“ rinkodaros tarnybos vadove dirbusią E. Ramanauskienę VSD užverbavo daugiau nei prieš 10 metų. Esą kaltinamoji ne kartą teikė informaciją apie atostogauti atvykusius sanatorijos svečius, tarp kurių buvo ir aukštų Baltarusijos pareigūnų.
Anksčiau buvęs sanatorijos „Belarus“ vyriausiasis gydytojas A. Kobelis buvo nuteistas kalėti devynerius metus už valstybės išdavimą. Jis taip pat buvo apkaltintas bendradarbiavimu su VSD.
Tuometis VSD vadovas Darius Jauniškis situaciją įvertino kaip Lietuvos piliečių grobimą be jokio preteksto ir paragino gyventojus atsisakyti kelionių į Baltarusiją siekiant išvengti panašių situacijų.
Minsko teismo kaltinimus Lietuvos piliečiams VSD tada pavadino nepagrįstomis insinuacijomis.
Lietuvoje prieš keletą metų jau yra vykę vadinamieji šnipų manai. Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka Lietuvoje buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.
N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 m. balandį. 2017 m. liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.
Teismas skundą atmetė
Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 15 dieną atmetė už šnipinėjimą Baltarusijai nuteisto 41 metų vilniečio M. Danieliaus skundą, jis liko nuteistas devynerių metų laisvės bausme. Kadangi nuosprendžio vyras laukė, būdamas suimtas, kardomojo suėmimo terminas įskaitomas į laisvės atėmimo bausmę, todėl liko kalėti maždaug šešeri su puse metų.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„M. Danielius surinko ir su Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovais bendradarbiaujančiai žurnalistei perdavė didelį kiekį informacijos. Rinkdamas šią informaciją, jis prieš Baltarusijos Respublikos opozicijos atstovus naudojo apgaulę, jo neteisėti veiksmai gali sukelti pavojų nuo Baltarusijos diktatūrinio režimo persekiojimo į Lietuvos Respubliką pabėgusiems Baltarusijos Respublikos piliečiams ir jų artimiesiems“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad anksčiau devynis kartus teistam M. Danieliui už padarytą labai sunkų nusikaltimą paskirta teisinga, nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą atitinkanti 9 metų laisvės atėmimo bausmė (pagal Baudžiamąjį kodeksą už šnipinėjimą numatyta nuo 6 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė).
Teisėjai konstavo, kad vilniečio perduota informacija atitinka šnipinėjimo dalyko požymius, o M. Danielius ją surinko ir siuntė vykdydamas užsienio žvalgybos organizacijos užduotį.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė atkreipė dėmesį, kad pats kaltinamasis neneigė perdavęs informaciją, minėta Baltarusijos žurnalistė bendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos organizacija KGB ir vykdė jos užduotis, o M. Danielius žinojo žurnalistės Ksenijos Lebedevos statusą, suprato kad renka ir siunčia Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją. Per ikiteisminį tyrimą apklausiamas M. Danielius sakė, kad jis yra puikiai susipažinęs su Baltarusijos KGB funkcijomis, jos jam labai gerai žinomos.
„Surinktas pakankamai didelis kiekis informacijos, kaltinamasis naudojo apgaulę, trys asmenys pripažinti nukentėjusiais, kaltinamojo veiksmai sukėlė grėsmę, kad opozicijos atstovai bus sulaikyti ar tokie veiksmai bus atlikti su jų artimaisiais“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja R. Paužaitė.
Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.
Perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja K. Lebedeva.
M. Danielius nuteistas ne tik už Baltarusijos žvalgybai perduotą informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir už informacijos perdavimą apie Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.
2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
