Visose Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė: net 56 proc. Lietuvos gyventojų planuoja imti paskolą ateityje. Didžioji jų dalis, arba trečdalis, ketina panaudoti pinigus nekilnojamam turtui įsigyti ir 31 proc. – pirkti ilgalaikio vartojimo prekes.
Tyrimų agentūros „Kantar Emor“ atlikto požiūrio į finansus tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai kur kas palankiau vertina paskolas nei Latvijos ar Estijos gyventojai – pirmą, antrą paskolą ar kitokius turėtus skolinimosi įsipareigojimus lydinčią paskolą ketina ateityje imti 39 proc. mūsų artimiausių kaimynų ir 42 proc. Estijos gyventojų. Į tokių paskolų sampratą tyrimo metu buvo įtrauktos ne tik banko paskolos, bet ir pirkimas išsimokėtinai, įsigijimas nuomos būdu bei greitosios paskolos.
Lietuviams – mažiausia finansinė našta
Pasak „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, centrinių bankų statistika rodo, kad, palyginti su Estija ir Latvija, vienam Lietuvos gyventojui tenka mažiausia finansinė našta.
„Iš centrinių bankų duomenų apie žmonių finansinę naštą matyti, kad finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje – 3600 eurų, Lietuvoje – 3400 eurų. Aktyvus Lietuvos gyventojų susidomėjimas paskolomis ir nekilnojamojo turto pirkimu rodo, kad daugelis žmonių vis dar ketina imti didesnę paskolą, įsigydami naujesnį ar tinkamesnį būstą, kai tuo tarpu Estijoje dauguma gyventojų jau įgyvendino šį planą ir dabar svarsto galimybę įsigyti naują automobilį“, – pažymėjo A. Voogas.
Lietuviai paskolas vertina tolerantiškai
Apskritai Lietuvos gyventojai yra labiau tolerantiški vertindami paskolas nei jų kaimynai. Net 35 proc. Latvijos gyventojų mano, kad būsto paskolos iš esmės nėra teisingas sprendimas, kai tuo tarpu šitaip manančių Lietuvos gyventojų yra perpus mažiau. Tyrime taip pat pastebėta, kad žmonių, neturinčių nieko prieš skolinimąsi ar gyvenimą turint skolų, Lietuvoje yra daugiausia – net penktadalis gyventojų yra įsitikinę, kad tokia elgsena kuria žmonių gerovę ir gerina finansinę padėtį. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius yra dvigubai mažesnis. Be to, visose trijose Baltijos šalyse dauguma žmonių nenorėtų imti paskolų, tačiau mano, kad kartais tai neišvengiama.
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, iš kur buvo pasiskolinę respondentai. 84 proc. Estijos gyventojų teigė gavę banko paskolas, kai tuo tarpu įsipareigojimus bankui turėjo tik 60 proc. Lietuvos gyventojų. Paaiškėjo, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų skolinosi pinigus iš draugų ir pažįstamų, o 21 proc. naudojosi su bankais susijusių lizingo bendrovių paslaugomis. 16 proc. respondentų įsipareigojimai buvo susiję su pirkimu išsimokėtinai parduotuvėje, o 13 proc. turėjo įsipareigojimų greitųjų paskolų įmonėms. Greitąsias paskolas buvo gavę 22 proc. Latvijos ir 6 proc. Estijos gyventojų.
Nepaisant palankaus požiūrio į paskolas
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad nepaprastai svarbu sutaupyti pinigų. Toks vertinimas būdingas ir tai pačiai daliai Estijos gyventojų, kai tuo tarpu šitaip manančių Latvijoje yra gerokai mažiau (45 proc.). Penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtina, kad taupo pinigus tik tam tikram konkrečiam tikslui, ir tik 12 proc. teigia neturintys tikslo sutaupyti pinigų.
Tai buvo pirmas kartas, kai „Kantar Emor“ atliko išsamią požiūrio į finansus apžvalgą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šis tyrimas ne tik padėjo nubraižyti bendrą gyventojų ekonominę būklės ir ateities tikslų žemėlapį, bet ir atskleidė su paskolomis bei skolinimosi elgsena susijusius santykius. Tyrime atsispindėjo taupymo, investavimo ir mokėjimo elgsena, žmonių verslumas, kriptovaliutų tema bei tai, kaip gerai žinomos yra finansų technologijų bendrovės. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį gyventojų. Lietuvoje ir Latvijoje apklausa buvo atlikta rudenį, Estijoje – 2018 metų gegužę.
