2021 10 22
Siekdama kurti tvarią ir žalią ateities susisiekimo sistemą, Lietuva yra pasirengusi keisti ateities kelionių struktūrą, užtikrinti aplinkai draugišką viešąjį transportą, didinti elektromobilumą, vandenilio ir kitų alternatyviųjų degalų naudojimą bei skatinti darnų judumą miestuose. Šias idėjas Vilniuje vykstančiame Transporto inovacijų forume pristatė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
„Ateities susisiekimo sistema turi atitikti darnos ir tvarumo principus, o transporto sektorius iki 2050 m. privalo laipsniškai tapti klimatui neutralus. Tai sudėtingas iššūkis, kurį Lietuva imasi spręsti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Neabejoju, kad tam turime didelį potencialą ir privalome ieškoti esminių, inovatyvių sprendimų“, – sako susisiekimo viceministras J. Skačkauskas.
Vienas iš svarbių numatomų pokyčių – nauja ateities kasdienių kelionių ir krovinių vežimo struktūra, skatinanti derinti skirtingų rūšių transportą. Siekiama, kad vietinėms kelionėms skirtos miesto ir priemiesčio viešojo transporto priemonės būtų netaršios, varomos alternatyviaisiais degalais, o tolimasis susisiekimas vyktų elektriniais arba vandeniliniais autobusais ir traukiniais. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą nuo 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.
Skatinant elektromobilumą, numatoma stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam transportui. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 360 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, 2024 m. pabaigoje jų planuojama turėti apie 3960, o iki 2027 m. – daugiau kaip 7000. Jau dabar skiriamos subsidijos elektromobiliams įsigyti, ateityje tai bus tęsiama skiriant lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Klimato kaitos programos, Darnaus judumo fondo ir kitų šaltinių. Planuojama, kad iki 2030 m. elektromobilių Lietuvoje padaugės nuo 0,4 proc. iki 20 proc., bus įrengta apie 60 tūkst. įkrovimo prieigų, įskaitant ir privačias.
Siekiant plačiau naudoti alternatyviuosius degalus, Lietuvoje planuojama kurti vandeniliu varomo transporto ir infrastruktūros koncepciją. Pirmoji vandenilio papildymo stotelė šalyje atsiras iki 2025 m. Europos Sąjungos mastu planuojama, kad po 2030 m. vandenilio stotelės turės būti įrengtos prie transeuropinio transporto tinklo TEN-T kelių ir bent po vieną – miestų transporto mazguose.
Numatoma, kad iki 2030 m. automobilių naudojimas kasdienėms kelionėms gerokai sumažės, o alternatyvių rūšių susisiekimas taps konkurencingas ir patrauklus naudotojams.
Kroviniams vežti numatoma derinti skirtingų rūšių transportą, ilgiausią kelio dalį vežant geležinkelių bei vidaus vandenų transportu ir tik maršruto pradžioje ir pabaigoje – kelių transportu. Planuojama, kad didžioji krovinio transporto parko dalis naudos elektrą arba vandenilį.
Minėtiems tikslams Lietuvoje įgyvendinti taip pat numatoma steigti Darnaus judumo fondą. Taip siekiama nepertraukiamai, ne trumpiau kaip iki 2030 m., finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą ir joms reikalingos įkrovimo bei papildymo infrastruktūros kūrimą ir plėtrą bei kitų darnaus judumo priemonių įgyvendinimą savivaldybėse.
