Prieš 10 metų atėjo į baseiną nemokėdamas plaukti, o šiandien jo kišenėje jau keli Europos medaliai šuolių į vandenį rungtyse. Tai – Martynas Lisauskas, 16-metis Sostinės sporto centro šuolininkas į vandenį, kuris, kaip sako jo treneris, nekantrauja pasiekti vis daugiau.
Apie M. Lisausko kelią, tėvų vaidmenį padedant savo vaikams sportuoti ir įkvėpimo siekti aukštų rezultatų – pokalbis su pačiu sportininku ir jo treneriu Kęstučiu Autuku, kuris yra vienas pirmųjų šuolių į vandenį sporto šakos trenerių Lietuvoje, šuolininkus treniruojančiu jau 50 metų.
Martyno kelias: nuo laibo berniuko iki perspektyvaus sportininko
Išmokęs plaukti M. Lisauskas iškart susidomėjo šuoliais į vandenį.
„Jau mokėdamas plaukti perėjau į didįjį baseiną ir ten matydavau šuolių į vandenį treniruotes. Kai jos vykdavo, aš ne plaukdavau, o tiesiog žiūrėdavau, kaip jie treniruojasi“, – apie tai, kaip susižavėjo šuolių į vandenį sportu ir stebėdavo šuolininkus pasakojo M. Lisauskas.
„Tuometinis jo treneris, mano buvęs auklėtinis, man pristatė šį aštuonerių metų mokinuką kaip gabų sportininką ir pasiūlė jį prijungti prie mano jau turimos grupelės. Tiesą sakant, suabejojau, nes mano mokomų paauglių grupė jau buvo suformuota, šiek tiek pažengusi, labiau orientuota į sportinę veiklą, o ne neformalų užimtumą – juk Martynas buvo dar visai pradžiamokslis. Bet patikintas, kad šis mokinukas turi visus reikiamus duomenis, pradėjau jį mokyti“, – apie mokymo pradžią kalbėjo Sostinės sporto centro treneris K. Autukas.
Nors, kaip pamena treneris, Martynas buvo liaunas ir nedidelio ūgio, bet jo išskirtinė koordinacija, lankstumas, jėga, darbštumas ir kiti gabumai leido jam greitai progresuoti ir jau po kelerių metų Martynas džiugino savo rezultatais.
„Būdavo, jam tik pasakai kokią pastabą, jis žiūri į akis, viską supranta, jam taip rūpi ir jis iš karto taiso visas klaideles“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad, kaip reta, Martynas turi visas šuolininkui į vandenį reikalingas savybes, nuolat nori tobulėti, tad jį siekiant apsaugoti nuo fizinių ir psichologinių traumų, nemalonių pojūčių netaisyklingai nukrentant į vandenį kartais tenka pristabdyti.
„Martynas yra išimtinis, labai motyvuotas vaikas. Retenybė, kad vaikas pats prašo naujų, sudėtingesnių elementų. Visus kitus vaikus tenka šiek tiek pastūmėti, o Martynas auga pats, siekia stiprėti ir rodyti geriausius rezultatus svečiose šalyse“, – teigė treneris.
Pasak trenerio, šuoliai į vandenį ypatinga sporto šaka, nes norint tinkamai pasiruošti šuoliams, tenka atlikti įvairių pratimų sausumoje, plaukioti baseine ir kt., o siekiant išvengti traumų itin svarbus judesių tikslumas.
Kiekvienas paskatinimas įkvepia stiebtis
Šuolius į vandenį vietoje plaukimo pasirinkęs Martynas jau daug metų džiugina savo pastoviais aukštais sportiniais pasiekimais: yra dukart Lietuvos šuolių į vandenį čempionas (2022–2023 m.), prestižinių tarptautinių varžybų „Eindhoven Cup“ nugalėtojas, Pasaulio jaunių-jaunimo čempionato 8 vietos laimėtojas. Svariausias Martyno pasiekimas, tai 2023 m. Rijekoje (Kroatijoje) Europos jaunių-jaunimo čempionate iškovoti du medaliai: bronzos medalis nuo 3 m tramplino ir sidabro medalis nuo 1 m tramplino.
Paklaustas, ar niekada nekilo mintis mesti šuolių į vandenį, ar dar nepabodo šis sportas, jis atsako: „Ne, niekada nebuvo tokios minties. Kiekviena diena – naujas iššūkis. Visi laimėjimai įkvepia. Iškart lengviau treniruotis, siekti dar aukštesnių rezultatų“, – sakė Martynas.
M. Lisausko pasiekimai šiemet buvo įvertinti ir „Arimex“ stipendija perspektyviems jauniems sportininkams.
„Tokios premijos kaip ši yra labai gera paskata, didžiulė. Tai tarsi įvertinimas. Juk ne visi gali važiuoti į rungtynes ir ten užimti aukštas vietas ar grįžti su medaliais“, – apie premiją kalba K. Autukas. Jis priduria, kad tokias premijas galima vertinti kaip paskatinimą savo veikloje ūgtelėti, muzikantui – įsigyti naują instrumentą, sportininkui – susitaupyti kelionei į varžybas. „Jei tokių premijų būtų daugiau, būtų tikrai puiku“, – šypsojosi pašnekovas.
Ne visi gali būti pirmi, bet visiems reikia palaikymo, o ne spaudimo
K. Autuko teigimu, Martyno mama labai palaiko savo sūnų, o tėvų palaikymą vaikams jis laiko vienu svarbiausių svertų, nulemiančių vaikų norą siekti sportinių rezultatų, pasirinkti tam tikrą vieną veiklą jų gausoje. Trenerio nuomone, nebūtina vaikui rodyti tiesioginį pavyzdį – taip pat būti sportininku, kad vaikas tokiu taptų. „Labai gražu, jei tėvai savo pavyzdžiu gali vaikui duoti tokį impulsą. Bet daug svarbiau yra bendrauti, domėtis: „kokį elementą tu išmokai, ką padarei, kokios bus rungtynės, kur tu važiuosi?“ Tokie tėvų pokalbiai yra labai svarbūs ir skatina bei užveda vaikus“, – sako jis ir priduria, kad jei dar greta pokalbių kartu savaitgaliais išsiruošiama pasivažinėti dviračiais ar pabėgioti, tai dar labiau įkvepia vaikus.
Tiesa, treneris patvirtina teiginį, kad vienas pagrindinių motyvatorių – noras būti pirmu. Jis pripažįsta, kad mokiniams nepasiekiant aukštų rezultatų, tenka pasitelkti iškalbą, leisti pajusti palaikymą ir padėti suprasti, kad ne visi gali būti pirmi, tenka nukreipti jauno žmogaus mintis į tai, kad galbūt nesėkmė ištiko, nes buvo per mažai pasistengta, ar pasiūlyti idėją, kad galbūt dar neatėjo jo kaip laimėtojo laikas. Treneris teigia, kad nesėkmės atveju svarbiausia nuimti kaltę nuo vaiko, sugebėti įrodyti, kad ne jis kaltas – tik taip galima įkvėpti judėti toliau.
„Žiūrint, kokia ta nesėkmė. Kartais užtenka pailsėti, atsigauti ir vėl bandyti, – apie savo santykį su nesėkmėmis pasakoja Martynas. – Dabar štai neseniai buvo truputį liūdna dėl to Europos jaunimo čempionato, kuriame negalėjau dalyvauti dėl traumos. Labai laukiau šitų rimtų varžybų, labai ruošiausi. Traumą gavau darydamas šuolį… Labai įtemptai ruošėmės, tikriausiai perspaudžiau, kūnas neatlaikė… Dabar vaikštau pas kineziterapeutą, iki rugsėjo turėčiau atsigauti“.
Jaunasis šuolininkas sako, kad didžiausias jo tikslas – Los Andželo Olimpinės žaidynės, o apie jas svajoti įkvėpė Paryžiaus olimpiadoje dalyvaujantys sportininkai. „Skridome su draugais į Paryžių stebėti šuolių į vandenį finalo“, – šypsosi jis.
Ką reiškia būti jaunų vandens sportininkų vedliu?
Martyno treneris K. Autukas plaukti ir šuoliuoti į vandenį moko jau daugiau kaip 50 metų ir turi išskirtinį ryšį su savo mokiniais. „Kai buvo mano 70 metų jubiliejus, svečiuose buvo ir mano mokinukai. Jie man įteikė tokį gražų prizą, ant kurio buvo parašyta „Žmogus, kuris davė viską“. Klausiau, ką gi tai reiškia, o
jie sakė: „jūs ne tik išmokėt mus daryti salto ir visokių elementų, bet ir elgtis prie stalo, bendrauti su žmonėmis kelionėse ir kt.“ Atrodo, nei aš mokiau, nei ką, bet taip savaime išėjo“, – šypsosi jis.
„Džiaugiuosi, kad trenerio darbe galiu duoti žmogui šansą būti kitokiu nei tie, kurie nieko neveikia, trinasi gatvėse be tikslo, padėti žmogui nueiti geresniu, teisingesniu keliu“, – sako K. Autukas ir prisimena du mokinius, kuriems padėjo ištrūkti iš narkotikų liūno.
Vienas paauglys mokinys nusprendė mesti treniruotes, pasidavė neigiamoms įtakoms, tačiau po metų sugrįžo – ir į K. Autuko treniruotes, ir į teisingą kelią. Kitą mokinį treneriui pavyko grąžinti į doros kelią pasielgus intuityviai: nors turėjo pranešti tėvams savo įtarimus, kad jų sūnus vartoja narkotikus, K. Autukas to nepadarė – vietoje to priėmė sprendimą pasitikėti paaugliu, kuris dievagojosi pasikeisiąs, ir būtent parodytu pasitikėjimu padėjo paaugliui pasirinkti sportą vietoje kvaišalų.
K. Autukas pastebi, kad paauglystė neretai būna labai sunkus etapas, kuriame tėvai turi sugebėti susišnekėti su savo vaiku, rasti kontaktą, išsiaiškinti priežastis, kurios lemia vienokius ar kitokius pasirinkimus, veiksmus, baimes ir kt.
„Jei jaunuoliui labai patinka veikla, kas jis bebūtų, šokėjas, smuikininkas, sportininkas ar kt., ir jis turi pavyzdį – pedagogą, jis gali labai daug padaryti, kad liktų toje veikloje ir nepamestų savo žmogaus, kuriam kažką pažadėjo. Ne vien sportiniai rezultatai viską nulemia“, – ne tik tėvų, bet ir trenerio įtaką paauglių motyvacijos atžvilgiu pažymi K. Autukas.
Kodėl ir kokie vaikai šiais laikais lanko treniruotes?
„Laikai labai pasikeitė. Kai buvau toks jaunas kaip dabar Martynas, buvo visiškai kitaip: buvo labai maža veiklų, labai ribotas užklasinių dalykų pasirinkimas. Užsikabinti kur nors sporte būdavo didžiulė prasmė, tai reiškė ir galimybes kur nors išvažiuoti, prasiblaškyti. Dabar dauguma vaikų turi visiškai kitas sąlygas, keliauja su tėvais. Šiuo metu yra žymiai sunkiau sumotyvuoti vaiką ir jį išlaikyti. Bet svarbiausia, kad pats vaikas būtų motyvuotas ir norėtų ką nors veikti, ko nors siekti, kad ta veikla, nors neretai ir pakankamai sunki, jį trauktų, užburtų“, – patirtimi dalinasi K. Autukas ir pažymi, kad be savimotyvacijos, galimybių išvykti svetur bei patirti įspūdžių dalyvaujant varžybose užsienyje, labai svarbu suburti tvirtą komandą: kai kurie vaikai treniruotes lanko vien dėl geros atmosferos, patinkančios kompanijos. Be to, treneris pabrėžia, kad būtent baseine vykstantys užsiėmimai vaikams leidžia išmokti vieno pagrindinių įgūdžių – plaukti. „Tai tarsi higiena“, – sako treneris.
Paklaustas, ar šiuolaikiniai vaikai, paaugliai yra tingūs, treneris su tokiu teiginiu nesutinka. „Na taip, to darbštumo nėra tiek kiek anksčiau, dabar vaikai kitokie, gal net fiziškai silpnesni. Bet yra visokių, negalima pasakyti, kad visi nedarbštūs ir silpni“, – sako jis.
Anot K. Autuko, kai kurie tėvai šiais laikais pervertina savo vaikus, iš jų tikisi daugiau nei šie iš tiesų gali ar yra talentingi.
„Bet kokiu atveju, nereikia vaiko spausti. Reikia skatinti, kad vaikui būtų įdomu, rodyti dėmesį, kalbėti apie tai, kad reikia šokti ar sportuoti, kad giminaičiai ateis pasižiūrėti koncerto ar varžybų. Tik jokiais būdais negalima perlenkti lazdos“, – pasakoja treneris. Jis pažymi, kaip svarbu tėvams atvirai kalbėtis su vaiko veiklos pedagogu, kuris padės suvokti, kad nebūtina būti pačiu geriausiu savo veikloje, kad ta veikla neštų naudą: bendravimas su bendraminčiais, įvairios išvykos, patirtys varžybose ar koncertuose yra reikšmingos ir padeda įvairiose gyvenimo srityse.
Sostinės sporto centro inf. Martynas Lisauskas / A. Rakausko / LTU Aquatics nuotr.
