2022 02 22
Aplinkos ministerija patikslino Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo projektą, kuris nustato aiškius, visoms veikloms vienodus kriterijus, iš kokių vietų atsiveriančius gražiausius Lietuvos kraštovaizdžio vaizdus būtina saugoti vystant vėjo energetiką ar statant kitus aukštus statinius.
Aprašu bus remiamasi vertinant poveikį aplinkai, nustatant, ar nėra reikšmingo neigiamo vizualinio poveikio vertingiausioms Lietuvos panoramoms. Tai padaryti padės Vertingiausių šalies panoramų apžvalgos taškų sąrašas, kuris yra aprašo dalis. Iš šių taškų aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, bet kraštovaizdyje turės nedominuoti.
Atsižvelgus į valstybės ir savivaldos institucijų, atsinaujinančios energetikos asociacijų, verslo įmonių, visuomeninių organizacijų, piliečių pateiktas pastabas, panoramų, kurioms būtina taikyti giežtus vizualinės apsaugos reikalavimus sąrašas nuo 395 sumažinamas iki 345.
Paliekami tik vertingiausi, teritorijų planavimo dokumentuose įvardyti panoramų, regyklų apžvalgos taškai, kuriuos siūlė savivaldybių administracijų, saugomų teritorijų direkcijų ir kitų institucijų, priėmusių ministerijos kvietimus dalyvauti panoramų atrankoje, specialistai.
Be to, sąraše yra nuoroda į žemėlapį, kuriame pažymėti ne tik vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškai, bet ir ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijų ir arealų, saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribos.
Atsisakoma Vizualiai raiškių gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašo, nes jis nesustiprintų kraštovaizdžio apsaugos ir galėtų turėti neigiamos įtakos savivaldybių planams, numatantiems vėjo energetikos plėtrą konkrečiose teritorijose.
Sprendimas, iš kokių vietų reikia vertinti poveikį panoramoms, susideda iš dviejų dalių. Pirma, patvirtinta, kad aukšti statiniai, statomi už vertingiausių kraštovaizdžių arealų, gali būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,5 laipsnių vertikalaus matymo kampu, kadangi nuo šios ribos jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Antra, vertinimas turi būti atliekamas ne iš bet kokios vietos, o iš patvirtintų apžvalgos taškų.
Siūlomas 2,5 laipsnių vertikalaus matymo kampas reiškia, kad vėjo elektrinės turėtų būti atitrauktos nuo apžvalgos taškų 5,5-6 km atstumu ir tai užtikrintų subalansuotą kraštovaizdžio apsaugą vizualiniu požiūriu vertingiausiose teritorijose, o kartu netrukdytų plėsti esamas ir statyti naujas vėjo elektrines.
Projekte įrašyta nauja nuostata, patikslinanti panoramų apžvalgos iš konkrečių taškų krypčių nustatymo principą. Siūloma apžvalgos taškais laikyti bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas regyklas ar apžvalgos vietas, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas jų pavadinime nurodyta kryptimi.
Jeigu apžvalgos taško pavadinime kryptis nenurodyta, iš jo į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas žvelgiama vertingiausių kraštovaizdžio arealų kryptimi, o horizontalios apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Tai leis išvengti aprašo traktavimo dviprasmybių ir poveikio aplinkai vertinime dalyvaujančioms šalims priimti pagrįstus sprendimus.
Siekiant stabilumo sąrašui nustatomas saugiklis – jį bus galima keisti ne dažniau kaip kas 10 metų. Dar vienas papildymas – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą būtų galima vadovautis ir kitų valstybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ar modeliais, mokslinių tyrimų duomenimis.
Siūlomus Poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo pakeitimus rasite čia.
Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki kovo 7 d., el. paštu info@am.lt
