Kai kuriems parlamentarams siūlant išplėsti stiklo taros surinkimo apimtis ir į užstato sistemą įtraukti dalį stiklainių, verslas sako, kad toks siūlymas neatitinka rinkos galimybių.
Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas sako, kad stiklainių priimti į taromatus neįmanoma, nes tam jie nepritaikyti.
„Nebūtų įmanoma. Nė vienoje šalyje nėra dedami (į taromatus – BNS) stiklainiai nei nuo majonezo, nei nuo kito maisto (…) Jeigu tai būtų įmanoma ir paprasta, kažkurioje šalyje jau tai būtų padaryta, bet kažkodėl nėra“, – BNS teigė USAD vadovas Gintaras Varnas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sako, kad parlamentarų siūlymas neįvertina nei užstato sistemos galimybių, nei to, kaip veiktų atliekų konteinerių sistema, į kurią investuoti milijonai Europos Sąjungos (ES) lėšų.
„Iš tos sistemos išėmus stiklą, neaišku, kaip ji išgyvens ir ar nereikės grąžinti ES lėšų, gautų investicijoms“, – BNS tvirtino R. Vainienė.
Ji pabrėžė, kad tik šiemet plastiko, stiklo ir popieriaus konteinerių sistema perduota rūpintis savivaldai. Be to, anot R. Vainienės, užstato sistema yra ne tik taromatai, bet ir rankinis taros priėmimas ir tvarkymas mažose parduotuvėse. Stiklainiai jose užimtų labai daug vietos.
Tuo metu Seimo nariai tvirtina, kad jau dabar reikia galvoti, kaip išplėsti taromatų funkcijas, kai senieji ateityje būtų atnaujinami ar įsigyjami nauji.
Pataisas dėl taromatų sistemos išplėtimo Seime registravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas Kęstutis Mažeika ir Lukas Savickas. Jie siūlo į užstato sistemą įtraukti stiklainius nuo įvairių maisto produktų – majonezo, padažų, uogienių, sriubų, marinuotų daržovių.
Kaip BNS sakė K. Mažeika, 0,5-0,7 litro ar ir didesni tokie stiklainiai tilptų į taromatus: „Kalbame tik apie maistinį stiklą, kuris grįžtų į perdirbimą“.
„Tie, kuriems reikia taros, jau skundžiasi, kad nėra žaliavos, trūksta stiklo. Taromatai būtų šaltinis, nes žmonės į konteinerius stiklą išneša per pusę metų kartą, kažkur juos sandėliuoja. Tai jiems būtų motyvacija grąžinti į rinką“, – sakė parlamentaras.
R. Vainienės teigimu, ne visuose taromatuose stikliniai buteliai sutraiškomi. Ji įsitikinusi, kad net stiklainius priimant taromatuose dalis jų vis tiek patektų į bendrą komunalinių atliekų srautą: „Dalį stiklo reikės surinkti per varpelius, nes dalis stiklo suduš ir jų nepriims į taromatus“.
K. Mažeikos teigimu, jeigu nepavyks išplėsti užstato sistemos, reikia iš anksto ruoštis tai padaryti po kelerių metų, nes netrukus dalį taromatų reikės atnaujinti.
„Liko nebedaug laiko, kada juos reikės remontuoti, keisti. Tai rekonstruojant būtų galima pakeisti ar pritaikyti maksimaliai patogius ir kad tilptų visa ta tara, kurią būtų galima priduoti“, – BNS kalbėjo K. Mažeika.
Tuo metu G. Varnas tvirtina, kad taromatų greitai keisti nereikės, nes kitų šalių patirtis rodo, kad jie dirba 10-15 metų ar dar ilgiau. Pasak jo, Lietuva, kurioje užstato sistemai pradėjo veikti 2016 metais, yra įsigijusi moderniausius taromatus.
„Turime moderniausią taromatų parką, lyginant su tomis šalimis, kurios anksčiau nei mes įdiegė užstato sistemą, naudosime juos ilgiau negu iki 2026 metų – su taromatų gamintoju tuo klausimu jau diskutavome“, – tvirtino USAD vadovas.
Pasak jo, kol kas nė vienas taromatas nenusidėvėjo ir nesugedo.
USAD aštuonių mėnesių rezultatai rodo, kad grąžinta per 91 proc. į rinką išleistų pakuočių – daugiau negu procentiniu punktu daugiau nei pernai tuo pat laiku.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
