Nors kasmet mokame už vis daugiau turinio prenumeratos paslaugų, piratavimas internete išlieka didele problema net ir išsivysčiusiose šalyse. Rinkos tyrimų bendrovės „Mediavision“ duomenimis, kas dešimtas švedas televiziją žiūri nelegaliai, o šių neteisėtų paslaugų teikėjai kasmet kraunasi milijonus. Ekspertų teigimu, dėl niekaip nepažabojamo skaitmeninio piratavimo kaltas visuomenės švietimo trūkumas ir netobula teisinė bazė.
Daugelį metų tarp pagrindinių piratavimo internete priežasčių buvo įvardijama nepakankama mokamo turinio pasiūla ir aukštos jo kainos. Deja, net ir atsiradus daugybei legalių bei tūkstančius valandų pramogų už kelis eurus per mėnesį siūlančių platformų, šis reiškinys niekur nepasitraukė.
„Šių dienų Švedijos aktualijos įrodo, kad šalies gyventojų žemas pragyvenimo lygis bei teisėtos alternatyvų pasiūlos stygius nėra svarbiausios muzikos ir vaizdo turinio vagysčių priežastys, švedai gyvena gerai ir turi didelį teisėtai platinamų kūrinių pasirinkimą.. Visuomenė vis dar gerai nesuvokia, kas yra autorių teisės, ir kaip jų ignoravimas veikia visą pramogų industriją, naujų kūrinių atsiradimą ir kokybės mažėjimą bei prisideda prie nusikalstamų grupuočių klestėjimo. Neteisėtą kūrinių platinimą Lietuvoje mažina specialios institucijos įgaliojimų plėtimas ir aiškios atsakomybės nustatymas šios veiklos organizatoriams, platintojams ir net vartotojams“, – komentuoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertas prof. dr. Paulius Pakutinskas.
Ketvirtadalis turinio – vogtas
Pasak P. Pakutinsko, didesnės ar mažesnės piratavimo apimtys fiksuojamos visose valstybėse, bet Švedijos statistika išsiskiria Europos kontekste. Didžiausias šalies skaudulys yra didžiulis nelegalios IPTV televizijos populiarumas. Skaičiuojama, kad už ją moka net 490 000 šalies namų ūkių, o internetinės televizijos paslaugų kontekste nelegalios transliacijos sudaro net 25 proc. viso srauto.
Dar šių metų kovą prieš Švedijos teismą stojo vienos populiariausių nelegalių IPTV transliacijų platformų „Scandinavian IPTV“ administratorius, kurio valdomas įrankis vartotojams leido žiūrėti tūkstančius filmų ir serialų be jų kūrėjų žinios. Tyrėjai identifikavo 5000 mokėjimų, kurių bendra vertė siekė apytiksliai 5,3 milijono Švedijos kronų, vėliau iškeistų į kriptovaliutas ir pervestų į teisiamo asmens sąskaitą. Vis dėlto neatmetama, kad tokia suma tik labai nedidelis lašas to, ką platformos kūrėjams iš tikrųjų sugeneravo ši veikla.
„Panašaus pobūdžio bylos Švedijos žiniasklaidoje nuskamba ne vieną kartą per metus, bet nelegalių IPTV paslaugų teikėjų jos nė kiek neatbaido. Atsparumą teisėsaugos „vėzdui“ galima paaiškinti nedidelėmis baudomis, vertinant veiklos generuojamų pajamų mastą, bei didele paklausa, ypač tarp jaunesnių šalies gyventojų. Neteisėtą veiklą itin skatina maža tikimybė būti griežtai nubaustam. Remiantis „Mediavision“ apklausa, 15–24 m. amžiaus grupėje daugiau, nei pusė švedų, kas mėnesį žiūri nelegalų turinį ir jo populiarumas tik auga“, – konstatuoja pašnekovas.
Piratavimą lemia žinių trūkumas
Nagrinėjant galimas piratavimo bumo šioje Skandinavijos šalyje priežastis, į akis krenta jos piliečių edukacijos stoka. Naujausiame Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) tyrime vos 47 proc. švedų atskleidė gerai suprantantys terminą „intelektinė nuosavybė“. Palyginimui, Lietuvoje apsišvietusiųjų piliečių dalis sudarė 81 proc., o ES vidurkis siekė net 83 proc.
Nenuostabu, kad prastas autorių teisių svarbos suvokimas prisideda ir prie aukštos visuomenės tolerancijos piratavimui. Anot minėto tyrimo, Švedija patenka į labiausiai skaitmeninio turinio vagysčių nesmerkiančių šalių penketuką visoje Europos Sąjungoje.
„Akivaizdu, kad Švedijos ir kitų aukštais piratavimo rodikliais pasižyminčių valstybių gyventojai gerai nesuvokia šios nelegalios veiklos pasekmių. Nelegalus turinio įgijimas ne tik apvagia jo kūrėjus, bet ir prisideda prie naikinamų darbo vietų, lemia mažesnę filmų ir serialų pasiūlą bei didina turinio kainą legaliuose šaltiniuose. Dar blogiau, jei už vogtą skaitmeninį turinį mokami pinigai. Šis „verslas“, lygiai kaip ir prekyba narkotikais ar ginklais, dažniausiai remia nusikalstamas grupuotes, kurios kelia neramumus šalyje ir šantažuoja visuomenę. Pastebime, kad tokią veiklą skatina ir mums nedraugiškos autokratinės valstybės siekdamos paskatinti savo propagandinio turinio plėtrą, tam jos šį turinį sodriai atskiedžia geru, nelegaliu pramoginiu turiniu“, – atskleidžia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovas.
Siūloma kurti specialią instituciją
Švedijoje ir kitose nuo didelio piratavimo masto kenčiančiose valstybėse su turinio vagimis efektyviai kovoti trukdo teisinės sistemos netobulumai. Norint užblokuoti nelegalius filmus, televiziją ar muziką siūlančias svetaines, paprastai reikia teismo leidimo, kurio gavimas užtrunka, o iš to didelius turtus besikraunantys asmenys išsisuka su nedidelėmis baudomis.
„Lietuvoje svarbų poveikį neteisėto turinio plėtrai daro šių metų Lietuvos Radijo ir Televizijos komisijos priimti sprendimai blokuoti neteisėtas televizijas dėl jų platinamo dezinformacinio turinio. Poveikį turėtų daryti nauji LR administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio pakeitimai įgalinantys už neteisėto turinio platinimą internete bausti vartotojus, tai yra, visi kurie siunčiasi neteisėtą turinį, dažnai jiems galimai net nežinant, tuo pačių gali jį platinti kitiems ir už tai gali sulaukti baudų“, – priminė P. Pakutinskas.
Baudos ir draudimai turės poveikį, tačiau svarbiausia yra žmonių suvokimas, kad sukurti gerą skaitmeninį turinį yra brangu, o naudojant tokį turinį savo mėgstamiems kūrėjams reikia atsilyginti.
