[vc_row][vc_column][vc_column_text]Pastebėjote, kad vieni žmonės permainingiems orams atsparesni nei kiti? Šią savybę nulemia žmogaus imunitetas – organizmo sugebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų ir virusų.[/vc_column_text][vc_column_text]
Dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti patologijos vieta rodo, kad imunitetas yra nusilpęs. Tačiau yra būdų, galinčių sustiprinti organizmą, galinčių grąžinti jo sugebėjimą apsiginti nuo ligų.
Kaip veikia imuninė sistema – Imuninės reakcijos padeda išvalyti iš organizmo antigenus, organizme atsiradusius dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų, radiacijos poveikio. Jeigu imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra apsaugotas nuo infekcinių ir vėžinių ligų, o mirusios ar pakitusios ląstelės yra pašalinamos iš organizmo. Ruduo šiai sistemai tampa sunkiu išbandymu. Organizmas negauna imunitetą stiprinančių dalykų, prie kurių šiltuoju sezonu buvo pripratęs: saulės šviesos, šviežių vaisių ir daržovių, gryno oro. Maža to, šaltu ir drėgnu oru suaktyvėja virusai ir kiti mikroorganizmai, todėl ruduo – puikus laikas peršalimo ligoms plisti.
Neleiskime susilpnėti – Stipriausią imunitetą paprastai turi sportuojantys žmonės, besirūpinantys savo mityba, tinkamai reguliuojantys darbo ir poilsio režimą, užtektinai miegantys, grūdinantys savo kūną ir nepamirštantys tinkamai apsirengti. Imuniteto aktyvumą užtikrina organizmo aprūpinimas vitaminais, mineralais bei antioksidacinėmis medžiagomis. Šaltuoju metų sezonu, kada dažniau sergama įvairiomis peršalimo ligomis, nekenktų papildomai pavartoti maisto papildų, pasižyminčių natūralų organizmo atsparumą stiprinančiomis savybėmis: vitaminų C, B1, B2, B6, PP, folio rūgšties, karotino. Imunitetui stiprinti rekomenduojama laikytis plano. Jį sudaro du pagrindiniai etapai – išvengti imuniteto slopinimo, koreguojant gyvenimo būdo įpročius, ir vartoti tinkamus imunostimuliatorius, geriausia kompleksinius, kurių medžiagos sustiprina viena kitos poveikį.
Padeda ežiuolė ir ženšenis – Rudenį daugelis pradeda varstyti vaistinės duris, ieškodami imuninės sistemos stipriklių. Vis labiau populiarėja gamtiniai – ženšenis, ežiuolė ir eleuterokokas, iš kurių gaminami spiritiniai antpilai, tabletės ar arbata. Geriausiai žinoma iš Šiaurės Amerikos kilusi žolelė ežiuolė. Ji veikia kaip natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Vartojant ežiuoles, kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių imunitetą, yra stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Ežiuolės padeda iš organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių aktyvumą skatinančių savybių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, vartojant ežiuolių ekstraktą tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja perpus. Ežiuolių preparatų galima įsigyti vaistinėje. Tačiau tai nėra panacėja. Stimuliuoti nusilpusį imunitetą reikėtų atsargiai, nes per trumpą laiką suvartotas didelis tokių medžiagų kiekis gali išsekinti natūralius organizmo išteklius. Jei tokius imuniteto stipriklius vartosime ilgiau, organizmo imuninis aktyvumas sumažės ir taps visiškai priklausomas nuo išorinių preparatų.
Stebuklingasis vitaminas C – Imunitetą reguliuojančios medžiagos yra vitaminas C ir cinkas. Jos padeda didinti organizmo atsparumą, gerina bendrą organizmo būklę. Vitaminas C apsaugo ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką. Askorbo rūgštis (sintetinis vitaminas C) buvo atrasta 1933 m. Nuo 1934 m. ji gaminama gamyklose ir vadinama vitaminu C. Už askorbo rūgšties atradimą britui Volteriui Normanui Hovortui 1937 m. buvo įteikta Nobelio premija. Ji įteikta ir amerikiečiui Linusui Paulingui, įrodžiusiam vitamino C reikšmę organizmo gyvybingumui. Vitamino C trūkumas nustatomas iš kraujo plazmos tyrimų. Akivaizdų vitamino C trūkumą byloja dantenų kraujavimas, pagausėjusios menstruacijos, išblyškęs veidas ir bendras organizmo silpnumas.
Gydytojo komentaras – Kotryna Linauskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja: “Geriausias būdas stiprinti imunitetą – grūdintis, daug judėti, vaikščioti ar dirbti gryname ore, tinkamai maitintis ir vartoti natūralų vitaminą C, kurio daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse. Daugiausiai vitamino C turi juodieji serbentai, raudonosios paprikos, kiviai, brokoliai, briuseliniai kopūstai. Nemažai jo yra ir šviežiose bulvėse. Tačiau vaisiai ir daržovės ne visada pakankamai aprūpina organizmą, ypač nusilpusį po stresų ar ligų. Vaistinėse yra įvairių vitamino C preparatų. Vitaminas C gaminamas ir geriamasis, ir leidžiamasis. Askorbo rūgšties tirpalo injekcijos vartojamos tada, kai šios medžiagos organizme trūksta, o geriamoji šio medikamento forma yra neveiksminga. Geriamoji askorbo rūgštis dirgina skrandį, todėl turintiems virškinamojo trakto problemų, ypač esant skrandžio opai, rekomenduojama vitaminą C vartoti injekcijomis. Askorbo rūgšties ampulės – receptinis preparatas. Vartoti papildomai vitamino C preparatų reikėtų ir tiems žmonėms, kurie nemėgstą citrusinių vaisių, nevalgo uogų, nespėja pasigaminti šviežio maisto, rūkantiems. Rūkaliai turi gauti dvigubai didesnę vitamino C dozę, nes nikotinas, patekęs į kraują, sumažina vitamino C pasisavinimą.”
Liaudiški receptai imunitetui stiprinti:
- Susmulkinkite ir sumaišykite po vieną šaukštą razinų, graikinių riešutų ir džiovintų abrikosų, įdėkite šaukštą medaus ir išspauskite pusę citrinos. Valgykite po šaukštą tris kartus per dieną.
- Aviečių šakelės. Pjauti jas galima tiek žiemą, tiek vasarą. Smulkiai supjaustytas šakeles (1–2 šaukštus) užpilkite stikline karšto vandens ir virinkite 10 minučių, palikite pastovėti dar 2 valandas. Gerkite po du gurkšnius kas valandą.
- Šaukštą kvietinių arba ruginių dribsnių užpilkite dviem stiklinėmis vandens. Pavirinkite pusvalandį, įdėkite šaukštą medaus. Gerkite šiltą nuovirą tris kartus per dieną po pusę stiklinės.
- Susmulkinkite du šaukštus sausų erškėtuogių, užpilkite puse litro vandens ir virinkite 15 minučių ant silpnos ugnies. Palikite pritraukti per naktį. Gerkite kaip arbatą, galite įdėti medaus.
- Po vieną arbatinį šaukštelį ramunėlių, liepžiedžių ir erškėtrožių uogų užpilkite stikline verdančio vandens. Palaikykite 20 minučių, nukoškite gerkite tris kartus per dieną po trečdalį stiklinės prieš valgį.
Verta žinoti – Atsparumą lemia gera nuotaika Įvairiausių epidemijų metu visada būta žmonių, be jokių ypatingesnių apsaugos priemonių dirbusių su ligoniais nuo epidemijos pradžios iki pabaigos ir išlikusių sveikais.
Visagalis imunitetas – Kodėl vieni žmonės nepasiduoda ligai netgi epidemijos metu, o kiti pasigauna infekciją net tada, kai apie ją nieko negirdėti? Pasirodo, pavojingi yra ne virusai, o organizmo būklė, kuriai esant jis būna „pasirengęs“ užsikrėsti ir „sutinka“ sirgti. Tai, kad imuniteto stiprumas priklauso nuo žmogaus nuotaikos ir dvasinės būsenos, geriausiai iliustruoja toks pavyzdys. Vaikas suserga vėjaraupiais, o jo mama kitą dieną irgi ima jausti lengvą negalavimą. Ji mano, kad vaikystėje nebuvo sirgusi šia liga, taigi jos organizmas neturėjo galimybės išsiugdyti reikiamo imuniteto. Tačiau paskambina močiutei, norėdama įsitikinti, o gal vis dėlto ji sirgo? Močiutė be jokių užuolankų pareiškia: „Negi neprisimeni? Aišku, sirgai.“ Apsidžiaugusi: „Štai kaip! Vadinasi, imunitetas yra – nesusirgsiu“, moteris drąsiai slaugo sergantį vaiką, o jos pačios negalavimus tarsi vėjas nupučia. Tik kai mažylis pasveiko, močiutė prisipažino, kad dukrą apgavo. Tai, kad nuolat kontaktuodama su ligoniu moteris liko sveika, – pagyvenusios moters išminties rezultatas. Na, ir pačios slaugytojos nuostata, kad tikrai nesusirgs.
Gyvenimo būdas – Didelės įtakos imunitetui turi gyvenimo būdas. Vėlyvas ėjimas gulti, naktinis darbas, nereguliari mityba, persivalgymai, stresai ir nuovargis silpnina imuninę sistemą. Suprantama, turi reikšmės ir paveldimumas, ir amžius. Tačiau iš prigimties silpną organizmo atsparumą galima sustiprinti. Imunitetas tiesiogiai susietas su mityba ir maisto įsisavinimu. Jei apetitas geras ir virškinimas puikus, imunitetas stiprėja. O tai, kas kenkia virškinimui, silpnina imunitetą. Mitybos specialistai pataria teikti pirmenybę šviežiems, lengvai virškinamiems, ekologiškiems produktams: natūraliam pienui ir jogurtui, daržovėms, vaisiams, kruopoms, pataria vengti pramoniniu būdu smarkiai apdorotų, konservuotų ir šaldytų produktų. Vakarykštis maistas, daržovės bei vaisiai, išauginti naudojant daug chemikalų, konservantų turintys produktai labai apsunkina virškinimo sistemą ir užkemša energijos cirkuliavimo kanalus, paversdami imuninę sistemą vangia. Imunitetą stiprina kai kurie prieskoniai: kurkuma, imbieras, pankoliai. Jais galima gardinti arbatą, daržovių, ryžių patiekalus. Imunitetą taip pat padeda stiprinti masažas, stimuliuojantis visus kūno organus ir pašalinantis iš organizmo šlakus bei toksinus.
Švara ir grynas oras – Keletas žodžių dėl tokio paplitusio virusinio susirgimo kaip sloga. Liaudies medicinos receptai šiuo atveju labai panašūs į naudojamus jogų. Tai pirmiausia nosies landų valymas ir gerklės skalavimas. Apskritai laikyti švarias visas kūno dalis – jau savaime nebloga virusinių infekcijų profilaktikos priemonė. Kai tik visi aplinkui pradeda čiaudėti ir kosėti, kuo rečiau lankykitės didesnio žmonių susibūrimo vietose, mažiau vaikščiokite į svečius ir rečiau (jeigu tik įmanoma, žinoma) naudokitės visuomeniniu transportu. Užsikrėsti ligomis gryname ore praktiškai neįmanoma. Daugiau vaikščioti pėsčiomis labai pravartu, beje, nuo to priklauso mūsų nuotaika, žvalumas, vadinasi, ir atsparumas infekcijoms. Suprantama, visi išvardyti metodai veiksmingi tik laikantis jų reguliariai ir ilgą laiką. Jie privalo virsti gyvenimo būdu, kaip ir gera nuotaika – mąstymo būdu. Esame įpratę žvelgti į ligą (juo labiau – į mirtiną), kaip į kažką atklydusį iš išorės, apgulusį organizmą ir sutrukdžiusį sėkmingą jo egzistavimą. Bet iš tiesų priežastis, dėl kurios organizmas nusileidžia ligoms, dažniausiai slypi mūsų pačių požiūryje į pasaulį ir save. Išpopuliarinti šią temą pavyko amerikietei Liuzai Hey, bet faktas, kad mūsų nuotaika turi įtakos fiziologiniams procesams, iš tikrųjų buvo žinomas labai seniai. Kai kurios fizinės ligos neseniai imtos laikyti psichosomatinėmis todėl, kad jas sukelia psichinės priežastys. Esama pagrindo manyti, pavyzdžiui, kad meteorizmą (skausmą nuo žarnyne susikaupusių dujų) sukelia baimė ir užsisklendimas savyje, venerines ligas – kaltės jausmas ir pasirengimas būti nubaustam, širdies priepuolius – išvijimas iš širdies bet kokio džiaugsmo dėl karjeros ir pinigų, vėžį – senos skriaudos, radikulitą – veidmainystė ir baimė prarasti materialinę gerovę.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]
