Išmintingas politikas visada paskirs savo patarėjais už save protingesnius žmones. Jeigu patarėjas kvailesnis už ministrą, kam jis tada reikalingas – ministras pats sau geriau patars. Taip, mielieji, mes tobulėjame tik dirbdami su geresniais už save, būdami tarp geriausių.
Karas Ukrainoje ir nuolatinis Rusijos agresyvus tonas Baltijos valstybių atžvilgiu reikalauja iš mūsų efektyvių ir nestandartinių sprendimų gynybos srityje. Pirmiausia reikia išvalyti Krašto apsaugos ministeriją nuo nekompetencijos, sustingimo, biurokratijos ir protekcijų, o Lietuvos kariuomenę – nuo prorusiškų elementų, kurie net nesivargina apsimesti patriotais.
Reikia žengti ryžtingą žingsnį ir visus, kurie kariavo Ukrainoje, ragavo parako Prancūzijos svetimšalių legione ar turi kitur įgytos realios karinės patirties, įdarbinti viceministrais, patarėjais ir panašiai. Mums nereikia tinginių ir filosofų apie pyrago skonį, kai jie patys to pyrago nė neragavo. Vadovėlinius teoretikus, kurie nenori įsiklausyti į kitų nuomonę ir neatsižvelgia į praktinius rezultatus, turi keisti praktikai, gebantys kūrybiškai bei sistemiškai mąstyti.
Visus formalumus – kad pastarieji neatitinka kokių nors kriterijų dėl išsilavinimo, amžiaus ar užsienio kalbų žinojimo – reikia išmesti iš reikalavimų sąrašo. Pagrindiniai kriterijai turi būti šie: noras, valia, karo patirtis, nestandartinis mąstymas ir aiškus suvokimas, ko reikia, kad priešui praeitų noras „išmėginti laimę“.
Rusijos žvalgyba yra sukaupusi daug informacijos apie Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę. Jie kruopščiai seka ir įrašinėja aukštų pareigūnų pokalbius apie nenorą bei tingėjimą dirbti, motyvacijos trūkumą, formalų darbo atlikimą, norą greičiau „prastumti“ darbo valandas, užmegzti neformalius ryšius su aplink sistemą besisukančiais verslo palydovais. Visa tai fiksuojama, o vėliau – panaudojama šantažui.
Laikas išvalyti sistemą, užleidžiant vietas praktikoje patikrintiems kariams, savanoriams, iniciatyviems ir kūrybiškai mąstantiems žmonėms. Lietuvos užpuolimo ar lokalaus apšaudymo atveju visa istorinė ir teisinė atsakomybė teks tiems, kurie, užimdami pareigas, nesugebėjo atgrasyti priešo ir suteikė jam iliuzinių vilčių apie lengvą grobį.