„Vaikystėje daug laiko leidau pas močiutę kaime, tai visko ten mačiau ir smagių nuotykių patyriau. Labiausiai patikdavo pakinkius vežimą važiuoti į svečius pas kaimynus. O dar linksmiau buvo, kai į jį pakraudavo šieno, o vaikams reikdavo visa tai sutrypti ir suspausti“, – mintimis, kilusiomis itin jaukios fotosesijos, surengtos Alinos ir Laimo Šileikų ūkyje, metu dalinosi žinomas šokėjas Tomas Slausgalvis.
Akcentas – obuolys
Kartu su juo fotografai pozavo ne tik žmona Gintarė bei trys dukrelės, bet ir šimtai Kuro kaime auginamų avelių.
„Mergaitės, turbūt kaip ir visi vaikai, myli gyvuniukus. Namie laikome du didelius šuniukus, ir aišku, kad smagiausia dalis būna žaidimai, paniurkymai ir dažni klausimai „o galima juos pasiimti į lovą?“. Kai reikia, Vakarė ir Gabrielė augintinius pašukuoja, pašeria, net pavedžioja“, – pasakoja G. Slausgalvienė.
Ji pamena dieną, kai vyresnėlės labai susižavėjo viename žirgyne susipažinusios su kumele Zuzana.
„Tai buvo Vakarės gimtadienio dovana – jojimo pamoka. Kumelė – jau garbiame amžiuje, bet tokia elegantiška, su galvos apdaru. Tai ta pirma patirtis ant žirgo dukroms paliko neišdildomą įspūdį!!! Ilgai dar kalbino pas Zuzaną grįžti“, – sako trijų dukryčių mama.
Slausgalviai, kaip tik pasitaiko proga, visi drauge aplanko ūkius, fermas, mini zoologijos sodus, kur galima pašerti ar paglostyti gyvuniukus.
„Na, tas prisilietimas prie jaukaus, šilto padarėlio yra kažkoks raminantis, pozityvus, gydantis, šypsnį keliantis. Matyt, todėl vaikai taip ten veržiasi, – kalba G. Slausgalvienė, – Dar pamenu, kai Vakarės pirmam gimtadieniui buvome užsakę žirgus – prie mūsų namų pievoje visi svečiai galėjo mėgautis jų draugija. Esu dariusi abiems mergaitėms gimtadienius su šuniukų pasirodymu ar haskių sodyboje. Žodžiu, gerai pakapsčius po prisiminimus supranti, kiek daug turėjome draugysčių su gyvuniukais“.
Sniego nebijo
Pašnekovė šypsosi – tiek avyčių, kiek auga Šileikų ūkyje, vienoje vietoje jai dar neteko matyti. Žolę kasdien rupšnojančioms švelniakailėms tikras desertas yra obuoliai.
„Ūkininkas Laimas puikiai „susišneka“ su avytėmis. Sunku buvo patikėti, kad jos gali taip lengvai pozuoti“, – sako G. Slausgalvienė.
Išklausęs viešnios komentaro L. Šileika šypteli – avys yra bandos gyvūnas ir eina ten, kur veda lyderė. Zapyškio seniūnijos ūkininkų pora turi daugybę veiklų: augina grūdinius augalus, gamina biokurą ir šieną graužikams. Vis dėlto mėgstamiausias yra mažiausiai pelningas verslas – maždaug 400 mėsinių, Lenkijos žemumų avių banda.
„Viskas prasidėjo nuo keturių avelių, kurias parsivežėme iš jomis rūpintis nebegalėjusių sodininkų. Banda pasirodė per maža, todėl įsigijome dar 11 avelių. Dabar jų yra beveik 400. Šis skaičius nuolat kinta. Net ir fotosesijos išvakarėse į pasaulį atkeliavo net trys ėriukai“, – pasakoja Alina.
Nuoširdūs ir draugiški ūkininkai sako, jog avims vasarą turėtų pakakti žolės, o žiemą – grūdų, šieno, burokų. Šileikų augintinės laisvai migruoja tarp tvarto ir kiemo, pačios spręsdamos, kada ir kur ilsėtis.
„Nuo karščio jos slepiasi tvarte, o žiemą kartais ilsisi, netgi ėriukus atsiveda, ant sniego“, – pasakoja ūkio šeimininkė.
Kartą metuose avytes apkerpa ir nagus joms patrumpina profesionalas, o tam, kad bandą atsaugoti nuo vilkų, L. Šileika daug investavo į tvorą.
Dukros jau pareiškia nuomonę
Alina ir Laimas šypsosi – kartais į jų ūkį užsuka moksleiviai, kartais – norintieji pradėti ūkininkauti ar įsigyti avių. Tačiau mados fotosesija, kurioje įsiamžino ir jie, vyko pirmą kartą.
- Slausgalvienė pastebi, kad visa jos šeima fotosesijas mėgsta – tai yra galimybė sustabdyti svarbias akimirkas.
Slausgalviai itin vertina tai, kad gali patirti naujų įspūdžių, įsiamžinti įdomioje aplinkoje ar su išskirtiniu drabužiu.
„Dabar jau kiek paaugliškai vyresnėlės kartais burbteli, kad nenori pozuoti, bet kai pamato rezultatą arba jei labai įtraukia veiksmas, tikrai būna patenkintos. Vakarė labai mėgsta režisuoti fotosesijas. Tik leisk, tai fotografui beliks spragsėti mygtuku, nes tuoj sudėlios kur sėsti, kur eiti, kas ką turi veikti“, – šypsosi G. Slausgalvienė.
Ši fotosesija –„Ekso“ kailių ir odos salono – siuvyklos dizainerės Editos Vendziulienės sumanymas. Joje įsiamžino ir talentingos moters dukra Oktavija bei anūkė. Daug metų kailių srityje kurianti E. Vendziulienė pasakojo, jog naująjį sezoną daug dėmesio sulaukia lamų, avių vilnos, bebrų kailiai. Jos teigimu, kailiniai iš lamų ir avių vilnos yra puikus natūralus pasirinkimas tiems, kurie ieško šilumos, jaukumo bei stiliaus.
Lamos vilna, dažnai vadinama „alpakų vilna“, yra žinoma dėl savo minkštumo, lengvumo ir šilumos izoliacijos. Lamos auginamos Anduose, kur vietos gyventojai rūpinasi šiais gyvūnais ir reguliariai kerpa jų vilną, kuri yra puikus pasirinkimas dėl savo natūralių termoreguliacinių savybių – kailiniai iš lamų vilnos suteikia šilumą šaltomis dienomis, bet tuo pačiu leidžia odai kvėpuoti.
Pasaulinės tendencijos, dizainerės E. Vendziulienės teigimu, pastaruosius kelis metus kinta, o į jos salono kolekciją šįmet papildė garsių prancūzų mados namų kolekcija.
„Net 90 proc. mūsų užsakymų yra susiję su žiemai skirtų drabužių atnaujinimu. Žmonės atneša ne tik savo turimus, bet ir dėvėtos aprangos parduotuvėse įsigytus daiktus“, – sako E. Vendziulienė.
Ji taip pat pastebi, jog daugelis besikreipiančiųjų akcentuoja tvarumą.
„Mums ši sritis puikiai suprantama. Rekonstrukcija seną drabužį paverčia tarsi nauju, retas kuris supranta, jog tai dešimtmečių istoriją skaičiuojantis daiktas“, – sako E. Vendziulienė.
