Kokie pokyčiai ir iššūkiai laukia seniūnų ir seniūnijų, seniūnaičių ir seniūnaitijų? Anot „mažosios savivaldos“ ekspertų, Seimui patvirtinus naują savivaldos modelį, kuris įsigalios nuo 2023-ųjų, kyla daug sunkių klausimų.
„Mažoji vietos savivalda – tai seniūnijos ir jų seniūnai, seniūnaitijos ir jų seniūnaičiai, seniūnaičių sueigos, bendruomeninių organizacijų tarybos… Nuo 2023 m. keisis savivaldos modelis. Be to, matome, kad dabartinė Vyriausybė linkusi stiprinti regionų centrus – naikinamos gydymo įstaigos, mokyklos, autobusų, traukinių maršrutai, traukiasi ugniagesių, policijos gretos, nyksta paštas. Paslaugos ir lėšos tolsta nuo vietos gyventojų. Reikia įvertinti, kaip visa tai paveiks vietos bendruomenes ir jų atstovus “, – sako termino „mažoji savivalda“ autorius Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, Seime surengęs konferenciją „Mažoji vietos savivalda: šiandien, rytoj ir poryt“.
Socialdemokratai ragina stabdyti lėšų taupymu teisinamą centralizavimą.
Pasak Seimo nario socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, mažąją (kaip ir didžiąją) savivaldą talžo dvi rykštės: siauras ekonominis vadybinis požiūris, kuris lemia gyvybiškai svarbių paslaugų perkėlimą į regionų centrus, ir gausybė funkcijų, kurioms neskiriami finansai.
„Biurokratinės pinklės ir neadekvatus finansavimas neleidžia seniūnui net tako nutiesti ten, kur jo verkiant reikia. Tai kokia čia savivalda?“ – piktinasi E. Sabutis.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė įsitikinusi, kad tiesiog mažinti seniūnijų skaičių – ne išeitis.
„Pagalvokite, kiek gyventojų priima seniūnai. Logiškas kelias yra ne naikinti, o didinti seniūnų galias“, – mano parlamentarė.
Konferencijoje kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius Algirdas Astrauskas ragino kruopščiau apibrėžti seniūnijų kompetencijas – funkcijų skaičių ir tipą – bei naujomis akimis pažvelgti į lėšų skirstymą ir veiklos planavimą seniūnijose.
Seniūnus į pareigas skirs savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnas bus jam pavaldus ir atskaitingas. Neliks seniūno kadencijų. Be to, seniūnai turės palaikyti „derybinius“ santykius su merais dėl metinių veiklos planų tvirtinimo ir asignavimų skyrimo.
Konferencijos dalyviai išsakė nemažai abejonių dėl šiuo metu egzistuojančios seniūnijų finansinių išteklių planavimo tvarkos, jų savarankiškumo, seniūnaičio teisinio statuso. Ekspertams kyla klausimų dėl seniūno skyrimo į pareigas tvarkos, jeigu seniūnaičių sueiga būtų pertvarkyta į seniūnijos tarybą.
„Iki šiol buvo jaučiamas susipriešinimas tarp seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų. Laikas ieškoti sprendimų, kaip to išvengti“, – pažymi K. Vilkauskas.
Nuo 2023 m. bus privaloma sudaryti seniūnaitiją, jeigu yra įsteigta seniūnija. Konferencijos dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl bendruomenių vaidmens, nes jo apibrėžimo nebeliko Vietos savivaldos įstatyme. Akcentuota, kad seniūnaitijos neretai sudaromos atmestinai, negalvojant apie jų funkciją.
„Nors dabartinės centrinės valdžios užmojai „nedraugiški“ atokių vietovių gyventojams, turime visas teisines prielaidas stiprinti ir puoselėti savo mažąją savivaldą, kad ji būtų atspari valdžios kaprizams ir nesiskaitymui su žmonių ir bendruomenių interesais“, – pažymi Seimo narys socialdemokratas K. Vilkauskas.
