Remdami Seimo opozicinių frakcijų iniciatyvą, kuria siekiama palengvinti žmonėms būsto paskolų įmokų naštą, socialdemokratai įspėja, kad ignoruodama augančių palūkanų problemą Vyriausybė nepaiso „tiksinčios bombos“.
Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų. Deklaruodamas pajamas, gyventojas galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą būsto kreditą.
„Sakydama, kad dėl išaugusių palūkanų kol kas niekas nesiskundžia, finansų ministrė išsiduoda, kad visiškai nesuvokia į spąstus patekusių šeimų situacijos. Jeigu paskolos suma dėl palūkanų išaugo, pavyzdžiui, daugiau nei 20 tūkst. eurų, ir šeimos mėnesio išlaidos dėl to išaugo šimtu ar daugiau eurų, ar tai niekis, į kurį galima numoti ranka?“ – klausia Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Anot jo, būdų gelbėti palūkanų prislėgtus žmones – ne vienas.
„Teisinis bankų veiklos reguliavimas, bankų ir žmonių teisių subalansavimas, galų gale socialiai jautriausiems sluoksniams – palūkanų kompensavimas, pradinio įnašo ar dalies jo dengimas“, – galimas priemones vardija G. Paluckas.
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas taip pat stebisi Vyriausybės abejingumu.
„Daugėja prašančių atidėti paskolos mokėjimus. Tai yra aiškus indikatorius, kad pabrangusios būsto paskolos daliai gyventojų tampa našta, todėl būtų logiška, kad valstybė šiuo socialiai jautriu laikotarpiu prisidėtų balansuodama, mažindama augančias palūkanas. Nors valstybės biudžetas netektų didelių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, tačiau netektį galėtų kompensuoti planuojamas bankų pelnų apmokestinimas“, – paaiškina L. Jonauskas.
Anot Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti.
„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Beveik visos būsto paskolos Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis. Bankų skolininkai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra labiau finansiškai pažeidžiami: juk mūsų namų ūkiai daugiau nei pusę pajamų skiria maistui ir būsto išlaikymui. Palūkanoms drastiškai augant, didelė dalis skolininkų ne šiaip nuskurdo, bet ir tapo visai nemokūs“, – įspėja parlamentarė.
Anot jos, bankai neturi paskatų apsaugoti savo klientus nuo tokių rizikų – jie turi papildomų apsidraudimo priemonių (gali perimti užstatą arba siūlyti klientams skolintis), taigi jiems tokia situacija netgi naudinga.
„Lietuvoje veikiantys bankai iki šiol mažai rūpinosi savo socialine atsakomybe. Jie naudojosi savo padėtimi ir galia rinkoje. Neproporcingai didelę rizikos dalis krito ant silpnesniosios paskolų sandorių pusės: namų ūkių pečių“, – pažymi R. Budbergytė.
„Būtina užtikrinti bankų kainodaros skaidrumą. Be to, reikia palengvinti sąlygas vartotojams pasirinkti ir keisti finansinių paslaugų tiekėją nebijant mokesčių ir baudų“, – įsitikinusi socialdemokratė.
„Būsto kainomis vejamės Skandinavijos šalis. Žmonės priversti imti vis didesnes ir ilgesnės trukmės paskolas. Kuo ilgesnė paskolos trukmė, tuo didesnė santykinė palūkanų dalis įmokoje. Rizika paskolas turintiems namų ūkiams nebuvo deramai įvertinta“, – pažymi R. Budbergytė.
