Nuo praėjusio savaitgalio Huddersfieldo (Jungtinė Karalystė) kultūros renginių lankytojai turi ne vieną progą išgirsti Lietuvos vardą. Lapkričio 17 d. miesto universitete įsikūrusiame Šiaurės Holokausto centre (Holocaust Centre North) vyko Lietuvos kultūros instituto (LKI) leidžiamo meno ir kultūros žurnalo „Memory As a Journal“ pristatymas, kurio dalyviai brėžė paraleles tarp Lietuvos ir Anglijos, dalindamiesi neįtikėtinomis jungtimis per šeimų ir šalių istorijas, bendrą kūrybą ir bendras pastangas įveikti asmeninės ar istorinės atminties spragas.
Žurnalo pristatymo renginys vyko prieš pat prasidedant 46-ajam Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliui, kuriame šiemet tęsiama trimečio Lietuvos muzikos fokuso programa. Tarsi tęsiant atminties kaip ypatingo ryšio temą, pirmasis festivalyje nuskambėjęs lietuviškas kūrinys – kompozitoriaus Arturo Bumšteino „Stand-by for Minna“, į garsinį vargonų audinį įtraukęs XX a. britų kompozitorės Minnos Keal kūrinio fragmentus.
Nuo 1978 m. organizuojamas Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalis kasmet dešimčiai dienų tampa šiuolaikinės ir eksperimentinės muzikos Meka, siūlančia daugiau nei 50 koncertų ir šiuolaikinio meno parodų, suburiančia srities profesionalus ir gerbėjus ir ypatingą dėmesį skiriančia tinklaveikos renginiams.
„Jei esi čia, vadinasi, esi to vertas. Tai rodo, kad tam tikras Lietuvos kompozitorių, atlikėjų ir vadybininkų profesinis lygis yra pasiektas, dalyvavimas Huddersfieldo festivalyje turės didelę įtaką jų karjerai. Trejų metų partnerystę su festivaliu vertiname ir jaučiame tą patį iš festivalio rengėjų“, – teigė LKI direktorė Julija Reklaitė.
Žurnalo „Memory As a Journal“ pristatymą Huddersfielde organizavo Lietuvos kultūros atašė JK Ūla Tornau su Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos partnerystė su Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliu – bendras Lietuvos muzikos informacijos centro, LKI ir Lietuvos kultūros atašė JK projektas.
Jungiančios atminties grandinės
Pradėdamas žurnalo „Memory as a Journal“ pristatymo renginį, Holokausto centro vadovas Alessandro Bucci pasidalijo prieš porą metų įvykusia jo pažinties su šiuo leidiniu istorija: pirmasis numeris „Forest As a Journal“ pakliuvo į jo rankas visiškai atsitiktinai – žurnalą Alessandro rado tuščioje patalpoje ant staliuko. „Net nebuvo ko pasiklausti, kas tai ir kaip jį įsigyti. Pavartęs labai susidomėjau, radau galimybę užsisakyti internetu ir dabar centre turime jau penkis numerius!”, – pasakojo centro vadovas, rankose laikydamas gerokai nuskaitytus žurnalus.
A. Bucci prisimena susižavėjimo skambutį Holokausto centro Tarybos narei, šviesų menininkei Jenny Kagan: „Klausiu jos, ar ši žino apie tokį puikų anglų kalba Lietuvoje leidžiamą žurnalą? O ji sako man – taip, žinau ir esu tarp penktojo numerio „Memory As a Journal“ autorių“, – atsakė Jenny. Pasirodo, ši menininkė, kurios kūrybiniai maršrutai pastaruoju metu labai ryškiai driekiasi į Lietuvą (ji bendradarbiavo su Kauno bienale ir Kauno Europos kultūros sostinės 2022 atminties projektais), yra susijusi ir su Huddersfieldu – būtent čia atvyko iš Kauno geto išsigelbėję jos tėvai, kurie paliko ryškų pėdsaką šio Vakarų Jorkšyro miestelio ir viso regiono istorijoje. J. Kagan prisidėjo prie Holokausto centro nuolatinės interaktyvios parodos „Mūsų akimis“ kuravimo 2018 m.
Pernai atvykusi į Huddersfieldo muzikos festivalį pristatyti trimetės partnerystės su vienu reikšmingiausiu Europos šiuolaikinės muzikos renginiu, Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau užėjo į miesto universitete įsikūrusį Šiaurinė Holokausto centrą: „Susipažinau su centro vadovu ir pasirodo, jis yra „* As a Journal” gerbėjas!”, – netikėtą atradimą prisimena Ūla. Natūraliai kilo idėja penktąjį, atminčiai skirtą numerį pristatyti būtent čia, kur susikerta tiek prisiminimų, į diskusiją pakviesti J. Kagan ir numerio sudarytoją, meno kuratorę, tyrėją Daivą Price. Tarp Kauno ir Kembridžo gyvenanti D. Price nuo pat paraiškos rengimo pradžios buvo Kauno Europos kultūros sostinės 2022 komandoje. Pagrindinė jos veikla čia buvo Atminties biuras, kurio tikslas – sugriauti stereotipus, stimuliuoti sąmoningą domėjimąsi sudėtinga Kauno istorija, pažadinti daugiatautę miesto atmintį. 2019 m. D. Price inicijavo ir kuravo Istorijų festivalį, 2022 m. ji įgyvendino vieną didžiausių Kultūros sostinės renginių – Litvakų kultūros forumą.
D. Price ir J. Kagan susirinkusią į pristatymą publiką kvietė pamąstyti apie cenzūruojamos ir nutylimos, perrašomos atminties ir istorijos patirtis globaliame griūvančių imperijų kontekste – ar tai būtų Antrojo Pasaulinio karo laikų Europos, ar sunkiai vakariečiams suvokiami sovietinių ir postsovietinių laikų patyrimai, ar visus praeities skaudulius prikėlę dabarties karai Ukrainoje, Izraelyje ir kitur. Pasak atminties tyrėjos, akivaizdu, kiek daug įtakos dabarčiai turi neišmoktos praeities pamokos. Būdama reta išimtis ir iš savo pragarus ištvėrusios šeimos paveldėjusi ne traumą, o ypatingą išgyvenimo džiaugsmo patirtį, J. Kagan teigė, kad, kalbėdamiesi apie praeitį, kurdami įvairias menines terpes šiam dialogui, mes tarsi repetuojame, mokomės įvardyti tai, kas vyksta dabartyje. Į diskusiją įsijungę renginio dalyviai gerokai praplėtė kultūrinius atminties tematikos kontekstus, pasidalindami apie savo šeimų patirtis Artimuose Rytuose ar kitur, kalbėdami apie tai, kad atminties, kolektyvinės traumos, istorijos nutylėjimo temos turėtų skambėti „planetiniu“, o ne regioniniu lygmeniu.
Gintarinis žėrėjimas
Antrus Lietuvos fokuso Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje metus pradėjęs kompozitoriaus, garso menininko Arturo Bumšteino „Stand-by for Minna“ – specialus festivalio užsakymas. Huddersfieldo universitetui priklausančios St. Paul‘s bažnyčios vargonams sukurtą kūrinį įkvėpė universiteto Britų muzikos archyve atrasta dokumentinė juosta apie XX a. britų muzikos kūrėją Minną Keal, kuri trumpai studijavo kompoziciją ir sėkmingai grįžo prie jos tik sulaukusi 80-ies. Pasak A. Bumšteino, jis kaip kompozitorius nuolat ieško savo tapatybės: „Aš galvoju apie tobulą muziką, kurią girdžiu savo galvoje, bet turiu sulaukti akimirkos, kada galėsiu ją užrašyti ir atrodo, kad ši akimirka mano gyvenime nuolat atsideda. Minnos pavyzdys įkvepia mane tikėti, kad niekada nėra vėlu, kad galbūt dabar ši tobula akimirka neateis, bet sulauksiu jos kad ir gyvenimo pabaigoje. O tuo tarpu kūrybinės tapatybės paieškos ir yra mano tapatybė“, – pasakojo kompozitorius.
M. Keal kūrinio iškarpos įtrauktos į A. Bumšteino kūrinį, kurį Huddersfieldo festivalio publikai atliko du vargoninkai – garso menininkė, kompozitorė, performansų kūrėja Gailė Griciūtė ir muzikantas Benas Jonušas. „Didelę įtaką šiam kūriniui turėjo ir St. Paul‘s bažnyčios vargonai – pats instrumentas, jo registrų grožis padiktavo garso spalvą – tarsi gintarinį žėrėjimą“, – dalijosi Arturas. Kadangi šie vargonai yra scenoje, žiūrovai turėjo galimybę stebėti vienas kitą keičiančių atlikėjų ritualą.
Iki lapkričio 26 d. vykstančio festivalio publika susipažins ir su kitu A. Bumšteino kūriniu – barokinio teatro triukšmų mašinų performansu „Navigacijos“ (iš „Blogų orų“ serijos; OPEROMANIJA). Šiuolaikinės muzikos žinovai klausysis Liudo Mockūno, Synaesthesis ansamblio, atliekančio Žibuoklės Martinaitytės „Hado zoną“, Simono Kaupinio ir Armino Bižio, „Apartment House“ ansamblis pristatys Jurgos Šarapovos, Egidijos Medekšaitės, Ramūno Motiekaičio, Juliaus Aglinsko kūrinius.
