Gyvenime perskaičiau labai daug šlamšto. Knygų, kurių net nenoriu prisiminti, ir net gėda prisipažinti, kad jas skaičiau. Tačiau knygų skaityme veikia tikimybių teorija – kuo daugiau skaitai, tuo didesnė tikimybė paimti į rankas gerą knygą.
Ėjo 2021 m. pavasaris, atsiverčiau „The Righteous Mind: Why Good People Are Divided by Politics and Religion„. Ir po poros dešimčių puslapių supratau, kad tai yra JI. Knyga apie „teisuolišką protą” padės nuimti šydą nuo dar vieno mane seniai kamavusio klausimo – kodėl konservatoriai ir liberalai amžinai nesutaria.
Moralė
J.HJaidt pradeda nuo moralės klausimų. O jie nėra lengvi, vien ko verta „Iešmininko dilema”. Priminsiu: nevaldomas lokomotyvas lekia ir neabejotinai nužudys ant bėgių stovinčius penkis žmones. Bet Jūs esate iešmininkas ir galite nukreipti lokomotyvą kitu keliu, kuriame jis neabejotinai nužudys vieną žmogų. Logiškai mąstant, geras sprendimas – viena mirtis vietoje penkių. Tačiau ar imsitės Dievo vaidmens, nukreipsite lokomotyvą kitu keliu ir nužudysite žmogų?
Moralės klausimai ne tik sunkūs, jie labai įdomūs, nes parodo, koks mūsų, žmonių, pasaulis ir socialinė aplinka yra sudėtinga. Besidomintiems rekomenduoju būti kantriems ir susipažinti su Harvardo universiteto 12-kos paskaitos kursu ” Justice: What’s The Right Thing To Do?” (deja, tik anglų kalba).
Moralė susijusi su pagrindiniu klausimus: „kas yra teisinga?”. Jeigu pažiūrėjus supaprastintai, tai esminis klausimas sukasi būtent apie šią ašį: „ar teisinga turėti mirties bausmę valstybėje?” arba priešingai – „ar teisinga neturėti mirties bausmės asmeniui, kuris nužudė kitą?”. Neužsiimu sofistika, dėlioju tai, kas vyksta visuomenėje.
Šešetas
Yra šešios fundamentalios vertybės, kurios koduoja mūsų vertinimus, o šie – elgseną:
- care (padėkime skriaudžiamiems, apsaugokime juos);
- fairness (sąžiningumas yra labai svarbu);
- liberty (svarbiausia yra laisvė, ją reikia ginti);
- loyalty (lojalumas ir ištikimybė);
- authority (pagarba stovinčiam aukščiau, „žilam plaukui” ir t.t.);
- sanctity (kai kurie dalykai yra neliečiami, šventi).
Visos šios vertybės neatsirado iš niekur, jos turi labai aiškią logiką per socialinę/psichologinę perspektyvą (pavyzdžiui, reikia rūpintis silpnesniais grupės nariais, ypač vaikais, nes toks elgesys padeda grupei išlikti).
Kiekvieno žmogaus moralinis kompasas susideda iš tam tikro šio šešeto vertybių rinkinio. Va čia ir prasideda didžiausias įdomumas: konservatoriai ir liberalai savo moralės kompasuose turi skirtingus vertybių rinkinius. Internete neradau nieko geresnio kaip šią schemą (ž.r. žemiau). Atkreipkite dėmesį, kaip skiriasi kompasų rinkiniai.
Primenu, kompasas žvelgia iš moralės perspektyvos ir sako, kas yra gerai, o kas yra blogai.
- Liberaliai mąstantys sako: nieko nėra svarbiau kaip (1) ginti silpnuosius, (2) sąžiningumas ir (3) laisvė (asmens, grupės, valstybės ir pan.).
- Konservatoriai sako: pritariame, kad šios trys vertybės yra svarbios, bet vienodai svarbu lojalumas, pagarba ir šventumas.
Mūšis dėl trejeto
Labai labai supaprastinus, visas konservatyvias ir liberalias vertybes turinčiųjų nesutarimas koncentruojasi ties šiomis trimis vertybėmis – liberalai sako, kad jos nesvarbios, o konservatoriai mano priešingai. Tai lemia begalę nesusikalbėjimų ir netgi konfliktų.
Štai J.Haidtas pateikia vieną pavyzdį, koks skirtingas yra šių grupių požiūris į žmogaus kūną:
- Konservatoriai: „body = temple” (šventumas – žmonės yra Dievo kūriniai).
- Liberalai: „body = playground” (laisvė – mano kūnas, tad su juo galiu daryti, ką noriu).
Nesiimant spręsti, kuri pusė teisi, akivaizdu, jog joms bus sunku susikalbėti.
Prigimtis
Tai ką daryti? Gal įmanoma visuomenėje susitarti dėl trejeto ir visiems tapti liberalais ar konservatoriais ir išspręsti šitą klausimą?
Viena teorijų sako, kad skirtingi vertybių rinkiniai susiję su mūsų prigimtimi ir viskas prasideda nuo to, kaip skirtingai mūsų smegenys toleruoja neapibrėžtumus. Vieni mūsų yra linkę labiau nerimauti, o kiti – mažiau. Atsargesni (linkę labiau nerimauti) vaikai palaipsniui susiformuoja atitinkamus įpročius, linkę į kitokius žaidimus, knygas nei aktyvesni ir drąsesni žmonės. Ir per daug metų žmonės tampa labiau konservatyvūs arba liberalūs.
Net jeigu ši teorija neteisinga, bet kurioje visuomenėje visada bus pasiskirstymas: dalis žmonių bus labiau konservatyvūs, o kita – labiau liberalūs nei vidurkis. Tad vienintelė išeitis yra šioms grupėms sugyventi atsižvelgiant, suprantant ir gerbiant vieni kitų moralės kompasus.
Aido kambariai
Štai Jonathan Haidt meta gerą citatą: „kai grupė asmenų ką nors padaro šventu (sacred), jie nebegali apie tai mąstyti aiškiai ir nešališkai”.
Aplink šventus ir neliečiamus, tabu saugomus objektus, žmones ar idėjas buriasi kultai, kurie komunikacine prasme formuoja aido kambarius. Na va, kažkas pažįstamo. Pernai lapkritį rašiau: „Aido kambariai“ ir jų kaliniai-savanoriai. Kai edukacija neveikia„.
Trumpai primenu: aido kambariuose savanoriškai kalintys nepriima jokios informacijos iš išorės, laikydami ją grėsme aido kambariui. Kuo labiau juos spaudžia išorė su savo argumentacija, tuo labiau aido viduje esantys konsoliduojasi ir priešinasi („blogiečiai puola”).
Raportas
Įdomu, kad J.Haidt kalba apie tą patį, kaip ir M.Syed savo knygoje „Mąstymas be sienų. Skirtingų požiūrių galia“. Abu autoriai mano, kad aido kambarių kaliniai pradės įsiklausyti į išorės argumentus tik tada, kai į išorę nežiūrės priešiškai, o palankiai.
M.Syed akcentuoja santykį (raportą).
J.Haidto argumentacija gilesnė ir išsamesnė, susijusi su tuo, kad žmonių sprendimams didesnę įtaką daro emocijos (dramblys), o ne šaltas protas (raitelis). Apie analogiją „dramblys ir raitelis” pakalbėsime kitą kartą, o šįkart puiki J.Haidt citata:
„When does the elephant listen to reason? The main way that we change our minds on moral issues is by interacting with other people. <…> if there is affection, admiration, or a desire to please the other person, then the elephant leans toward that person and the rider tries to find the truth in the other person’s arguments„.
Na va, vėl siūlomas sprendimas yra raportas – niekur nuo jo nepabėgsi :).
Apibendrinam
- Vertybės yra apie tai „kas teisinga”.
- Yra šešetas fundamentalių vertybių, kurios nulemia žmonių sprendimus per moralės perspektyvą.
- Komunikacija turi suvokti, kad konservatoriai ir liberalai turi skirtingus moralės kompasus, kuriuos nulemia skirtingi vertybių rinkiniai: liberalai akcentuoja tris iš šešių, konservatoriai visas šešias laiko daugmaž lygiavertėmis.
- Ką su tuo gali padaryti komunikacija? Žinoti, suprasti ir atsižvelgti.
—-
Autoriaus – Kęstučio Gečo – Linkledin paskyroje skelbtas tekstas
