Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Vis dėlto, pasak tyrimo, finansiniu požiūriu lietuviai kol kas labiausiai atsipalaidavę tarp kaimyninių šalių.
„Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili sako, kad nerimas dėl ateities įprastai koreguoja finansinius įpročius ir pirkinius. Poslinkių įvyko ir Lietuvos vartotojų elgesyje, tačiau kol kas lietuviai iš dešimties šalių laikosi šalčiausiai, už juos ramesni tik slovakai.
„Palyginti su kovu, nerimas dėl finansinės ateities ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, įskaitant ir Lietuvą: tuomet nerimavo beveik ketvirtadalis, dabar – daugiau nei trečdalis. Tačiau Lietuvos gyventojai kol kas vis tiek laikosi bene ramiausiai: Lietuvoje drastiškų taupymo veiksmų nesiimama, kol kas žmonės tiesiog pakeitė pirkimo įpročius rinkdamiesi paprastesnius, pigesnių gamintojų produktus, mažiau žinomus prekės ženklus“, – pranešime sakė R. Sadunišvili.
Labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).
Tyrimas rodo, kad labiausiai dėl finansinės ateities nerimauja bulgarai ir vengrai. Daugelyje šalių gyventojai jau ėmė smarkiai riboti kai kurias išlaidas, ypač pramogoms, prabangos prekėms, tačiau Lietuvoje yra kitaip.
„Lietuvos piliečiai kol kas demonstruoja santykinę ramybę – žvelgiant į nuotaikas, beveik visose kategorijose ketinimai taupyti kone dukart mažesni palyginti su dešimties šalių vidurkiu. Pavyzdžiui, apkarpyti išlaidas pramogoms ketina apie du trečdaliai respondentų kitose šalyse ir tik trečdalis Lietuvoje, prabangos prekėms – 3 iš 4 gyventojų kitose šalyse ir tik trečdalis pas mus, net maistui kitose šalyse beveik pusė žada taupyti – tuo tarpu mes tokių planų turim gerokai mažiau“, – sakė R. Sadunišvili.
Vis dėlto ir Lietuvos gyventojai jau padarė išvadų: rečiau perka kai kuriuos pirkinius, dalies jų atsisakė apskritai, tačiau palyginti su kitų šalių gyventojais tai jei daro vangiau ir rečiau.
„Vienintelis dalykas, kur išsiskiriame iš kitų šalių didesniais mastais, tai rinkdamiesi paprastesnius prekės ženklus. Taip, du iš trijų gyventojų greičiausiai reaguoja į smarkiai kylančias kainas. Tačiau iš esmės radikaliai taupyti, naudoti turimas santaupas, imtis papildomų darbų, ilgesnio darbo laiko, pardavinėti turto ar kitų sunkmečiui būdingų veiklų mes dar nesiimame ir čia skiriamės nuo kitų šalių“, – akcentavo „Kantar“ ekspertė.
Lietuva išsiskiria ir savo palaikymu Ukrainai – palyginti su pirmuoju Karo barometru, atliktu kovo mėnesį, paramos mastai kito nedaug – paramą tebeskiria apie du trečdaliai šalies gyventojų.
Tokios pat paramos apimtys išliko Rumunijoje, kur ją skiria pusė gyventojų, o Lenkijoje šis klausimas nebuvo tirtas. Tirtose šalyse paramą Ukrainai skiria vidutiniškai apie 42 proc. gyventojų (kovą – 49 proc.). Mažiausiai šiuo metu paramos sako skiriantys Serbijos (16 proc.) ir Bulgarijos gyventojai (21 proc.).
Karo barometras yra išsami studija apie tai, kaip karas veikia vartotojų įpročius, nuotaiką, ketinimus dešimtyje šalių. Antrą kartą jis atliktas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje, apklausus 6,5 tūkst. 18-65 metų gyventojų.
Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių. Apklausa atlikta birželio 1–9 dienomis.
BNS, Verslo naujienų skyrius
