Pradėjimas lankyti vaikų darželį yra svarbi ceremonija ir rūpestis tiek vaikui, tiek jo tėvams ir visai šeimai. Tai įvykis į kuri jie žiūri ir su jauduliu, ir su smalsumu. Šeimai iškyla daug klausimų ir baimių:
- Koks bus darželis?
- Kas bus vaiko auklėtojas?
- Ar vaikas susiras draugų darželyje?
- Ko vaikas išmoks? Kaip vaikas turi elgtis?
Atsakymas į šiuos ir panašius klausimus gali ženkliai sumažinti įtampą šeimoje ir padėti tėvams ir vaikams geriau pasiruošti naujiems vaidmenims ir naujoms patirtims. Šioje vietoje svarbus tampa bendradarbiavimas tarp tėvų ir būsimųjų vaiko pedagogų bei vaikų darželio administracijos.
Per pastaruosius 20 metų spartūs ekonominiai ir demografiniai pokyčiai daugeliui šeimų suteikė padidėjusius ekonominius pokyčius ir stresą, tuo tarpu vaikų ugdymo įstaigoms iškilo naujas iššūkis – pagerinti ateinančios kartos kompetenciją globalinėje ekonomikoje. Nuolat auga pripažinimas, kad pasiruošimo vaikų darželiui vystymui/skatinimui reikia atliepti visas vaiko stiprybes ir poreikius (Kagan, 1992).
Šiame kontekste gali iškilti klausimas, kas yra pasiruošimas leisti vaiką į vaikų darželį? Pagal Jim Squires (2006) geriausia suprati pasiruošimą ugdymo įstaigai yra iš keturių perspektyvų:
· Vaiko pasiruošimas darželiui. Ar vaikas yra išvystęs pagrindinius įgūdžius, žinias ir nuostatas į mokymąsi, kurie padės jam sėkmingai prisitaikyti darželyje? Ar vaikas laukia ir nori eiti į darželį?
· Darželio pasiruošimas vaikui. Ar darželis yra pasiruošęs priimti įvairių skirtingų išsivystymo lygio vaikus, kurie ateis į darželį? Ar darželio personalas užmezga ryšius su šeimomis prieš jiems atvedant vaiką į darželį ir vėliau per visus metus dalindamiesi informacija ir vystydami bendradarbiavimą?
· Tėvų pasiruošimas darželiui. Ar tėvai žino būdų, kaip padėti savo vaikui pereiti į darželį? Ar jie žino ko jie gali tikėtis iš vaiko elgesio, įgūdžių ir žinių, kai jis pradės lankyti vaikų darželį?
· Bendruomenės pasiruošimas vaikams. Ar bendruomenėje yra pakankamai galimybių padėti vaikams pasiruošti vaikų darželiui? Tai gali būti priešdarželinės programos, pasakojimų valandėlės vietos bibliotekoje ar kitokie susitikimai, kurie leidžia vaikui priprasti prie kolektyvo ir naujų žmonių. Ar yra galimybių tėvams pagerinti savo tėvystės įgūdžius? Bendrai tariant, ar bendruomenė rūpinasi savo vaikais?
Bet kuris vienas iš šių aspektų, pateikia nepilną vaizdą.
Siekiant būti gerai pasiruošus pradžiai vaikų darželyje ir pripažįstant reikšmingą vaidmenį, kurį atlieka tėvai vaiko ugdyme, turi būti skatinamas ir remiamas tėvų įtraukimas į jų vaikų ugdymą tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. JAV atlikto tyrimo duomenys parodė, kad yra ryšys tarp tėvų įtraukimo į ugdymą ir vaiko pasiekimų (Riley, 1994). Vaikai, kurių tėvai įsitraukia į ugdymą pasižymi geresniu dėmesio sutelkimu įvairioms veikloms, geresniais pasiekimais ko nors mokantis ir labiau išvystytais kognityviniais įgūdžiais (Dauber & Epstein, 1991).
Kai kurios šeimos gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, kurios trukdo tėvams bendradarbiauti su ugdymo įstaiga. Tokios kliūtys gali būti:
- laiko ir energijos stoka dėl didelio darbinio krūvio;
- nesaugumo ir žemos savivertės jausmai (ypač tėvams iš žemesnių socialinių sluoksnių);
- ugdymo įstaigos struktūros supratimo ir priimtinų bendravimo būdų stoka;
- kultūrinis nekongruentiškumas (kai šeima yra kitų tautų ir kultūrų atstovai);
- kartais tai gali būti darželio personalo draugiškumo ir priėmimo stoka (Fruchter, et. al., 1992; SREB, 1994);
- be to šeima išleisdama vaiką į darželį patiria didelį stresą.
Įvertinant šias kliūtis, reikia pabrėžti, kad sėkmingos tėvų įtraukimo programos turėtų būti svarbi paslaugų šeimoms sritis. Tyrimai parodė, kad ugdymo įstaigų praktika paskatinti tėvus dalyvauti jų vaikų ugdyme yra svarbesnė nei šeimos charakteristikos, kaip tėvų išsilavinimas, socioekonominė ar šeimyninė padėtis (Dauber & Epstein, 1993).
Svarbu paminėti, kad jeigu anksčiau bendradarbiaujant su tėvais buvo akcentuojami trūkumai, nauji bendradarbiavimo modeliai paremti šeimos stiprybėmis ir vystymosi galimybėmis bei abipuse atsakomybe. Remiantis šia samprata pastebima, kad:
- dažnai tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai; be to jie turi ilgalaikę įtaką savo vaikams, jų vertybėms, nuostatoms ir lūkesčiams;
- vaiko ugdymosi sėkmė reikalauja vienybės tarp to, kas yra mokoma ir pateikiama darželyje ir to, kas reiškiama namuose;
- dauguma tėvų, nepriklausomai nuo ekonominio statuso, išsilavinimo lygio ar kultūrinio pagrindo, nuoširdžiai rūpinasi savo vaikų ugdymu ir gali suteikti reikšmingą paramą, jei jiems suteikiama atitinkama parama ir žinios;
- ugdymo įstaigos turėtų prisiimti vadovaujantį vaidmenį eliminuojant ar sumažinant tradicines tėvų įsitraukimo kliūtis (Fruchter etal., 1992).
Aptarus visus klausimus ir kliūtis su kuriomis susiduria tėvai leisdami vaiką į darželį ir darželio personalas priimdami vaikus, gali iškilti klausimas, ar verta ir ar reikia iš viso leisti vaiką į darželį? Atlikti tyrimai atskleidė keletą priežasčių, kodėl vaikas turėtų lankyti vaikų darželį:
- ištyrus pirmokus, kurie pradeda lankyti mokyklas, buvo atskleista, kad vaikai, kurie nėra lankę vaikų darželio, pasižymi ryškiu pasirengimo pirmajai klasei trūkumu. Darželyje vaikai turi galimybes pradėti ruoštis mokyklai ir atėję į ją patiria mažesnį stresą
- darželyje vaikai įgyja bendravimo ir bendradarbiavimo su bendraamžiais ir prisitaikymo prie kolektyvo įgūdžių.
- 25 metų longitudinis tyrimas atskleidė, kad vaikai, kurie dalyvavo aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo programose vėliau:
- demonstravo aukštesnius akademinius pasiekimus;
- gaudavo didesnes pajamas darbe;
- sėkmingiau dalyvavo socialiniame gyvenime;
- jų tarpe mažiau vienišų motinų gimdydavo vaikus (http://www.kindergartenforgoffstown.org/benefits.htm).
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad rūpinantis savo vaikų ir visuomenės ateitimi darželis yra gera priemonė pasiruošimui vėlesnėms ugdymo įstaigoms bei sėkmingai vaiko socializacijai.
