2021 12 14
Šiandien Seimas priėmė 2022 metų biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimą, skurdo rizikos mažinimą.
„Kitų metų biudžetas atspindi daug labai svarbių dalykų – būtinybę didinti šalies saugumą, reformuoti švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, o taip pat suplanuotas investicijas, kurios atiteks mokslui bei inovacijoms, žaliajai ekonomikai, skaitmeninei pertvarkai. Bus toliau sprendžiami su COVID pandemijos ir Lukašenkos organizuoto migrantų antplūdžio valdymu susiję klausimai“, – pažymėjo Premjerė Ingrida Šimonytė.
„Rengdami šių metų biudžeto projektą prioritetą skyrėme šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui. Ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis bei galimybėmis dirbti. Ateinančiais metais pajamos augs medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas. Minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo kils reikšmingai, skatinant sugrįžti į darbo rinką. Kitąmet taip pat skirsime per 2 mlrd. eurų investicijoms tvariam augimui, žaliai, skaitmeninei bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, ypatingai orientuojantis į švietimo susitarimo įgyvendinimą“, – 2022 m. biudžeto privalumus vardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot ministrės, racionaliai suplanuotas šalies „galimybių biudžetas“ leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje.
2022 metais biudžetuose (įskaitant valstybės, savivaldybių, SODROS ir PSDF) numatyta daugiau nei 20,6 mlrd. eurų išlaidų (neįskaitant ES ir COVID-19 lėšų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – beveik 7 901,8 mln. eurų (papildomai 807,8 mln. eurų, lyginant su 2021 metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3 040,6 mln. eurų (papildomai 382,8 mln. eurų), švietimui – 2 818,4 mln. eurų (papildomai 373,2 mln. eurų), gynybai – 1 323 mln. eurų (papildomai 157,1 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 775 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), kultūros sričiai – 646,9 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 314,3 mln. eurų (papildomai 64 mln. eurų), aplinkos apsaugai 343,2 mln. eurų (papildomai 45,9 mln. eurų).
Užtikrinamas finansavimas valstybės ir visuomenės saugumui
Bendrai krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis sudarys 2,05 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 318,9 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais, medicininėms kaukėms pradinukams, verslo paramos priemonėms ir kt. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 115,5 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Naujoms sienų stebėjimo sistemoms prie Baltarusijos sienos įdiegti numatoma gauti apie 43 mln. eurų papildomų lėšų iš Europos Sąjungos 2021-2027 m. Integruoto sienų valdymo fondo.
Taip pat gavus informaciją apie skirtą 16,6 mln. eurų ES paramą migrantų krizės valdymui, 4 mln. eurų skiriami sienų apsaugos bendrafinansavimui, iš kurio planuojama įsigyti naktinio matymo įrenginius, nešiojamas šiluminio vaizdo kameras, vaizdo registratorius, radijo ryšio terminalus, įrangą sraigtasparniams, pirštų atspaudų skenavimo prietaisų ir kt. Papildomai migrantų bylų nagrinėjimui numatyta skirti 2,6 mln. eurų ir kt.
Investicijos į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką
Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.
Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 249,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis (158,4 mln. eurų) – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui. Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslo ir studijų finansavimui – 43,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesinio mokymo stiprinimui, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą. Soc. stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimo skaitmenizacijai (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai) – 10,2 mln. eurų.
Didės atlyginimai mažiausiai uždirbantiems, taip pat švietimo, kultūros, socialiniams darbuotojams, medikams, pareigūnams
2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.
Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.
Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 29,9 mln. eurų.
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, nuo 2022 m. pradžios MMA didės iki 730 eurų ir maksimaliai taikytinas neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) – iki 460 eurų.
NPD didės 60 eurų (nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU)). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didės atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio). Skaičiuojama, jog šie NPD pakeitimai kainuos per 74 milijonus eurų.
Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėjo 15 proc. Tai reikšmingai keičia MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo 2022 m. augs 65 eurais.
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui ir šį rudenį Seimo pakoreguotų vadovų atlyginimų mažų koeficientų didinimui numatyta papildomai skirti 4,8 mln. eurų.
Skurdo rizikos mažinimas: rūpestis senjorais ir neįgaliaisiais
Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.
Tuo pačiu Vyriausybė, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusias šildymo kainas dėl pabrangusių dujų ir elektros, papildomai skiria 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, jog dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos, tokia pagalba galėtų pasiekti per 110 tūkstančių gyventojų.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs
Lyginant su 2021 m., artėjančiais metais numatomas ženklus savivaldybių biudžetų augimas – 550,2 mln. eurų (14,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 362,7 mln. eurų (16,08 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 187,5 mln. eurų (12,5 proc.). Savivaldybės galės skolintis iki 45 mln. eurų.
Seimo plenarinių posėdžių salėje šiandien už 2022 m. biudžeto projektą balsavo 71 Seimo narių, prieš – 0, susilaikė – 4.
