Kai kurie parlamentarai siūlo alkoholinių gėrimų gamintojams leisti gaminti daugiau produkcijos ir pasirinkti, ar įrengti nuosavą kokybės vertinimo laboratoriją, ar gėrimus tikrinti kitose.
Rinkos ekspertai įspėja, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.
Gerinti alkoholio gamintojų padėtį siūlo Seimo Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Vytautas Mitalas. Be to, V. Mitalas ir konservatoriai Andrius Kupčinskas bei Audrius Petrošius siūlo padidinti alkoholio kiekį, kurį galėtų gaminti įmonės, neturinčios nuosavų laboratorijų, bet sudariusios sutartis su kitais tyrėjais.
Parlamentarai sako, kad pakeitimai niekaip neatsilieptų nei galutiniam alkoholio vartojimui, nei produktų kokybei, nes reikalavimas produktus tikrinti atestuotose laboratorijose išliktų.
Pasak jų, priešingai – tai leistų visiems smulkiesiems vietos gamintojams sėkmingiau konkuruoti su importuojama produkcija, prisidėtų prie regioninio turizmo plėtros, didintų žemės ūkio kuriamą pridėtinę vertę ir gamintojų konkurencingumą eksporto rinkose.
Tačiau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad neturint savo laboratorijos patiems gamintojams kontroliuoti kokybę gali būti sunkiau.
„Kartais ir patiems gamintojams gamybos proceso metu taip pat reikia žiūrėti kokybę… Ne galutinio produkto, bet per patį gamybos procesą kontroliuoti kokybę. Man atrodo, be laboratorijos patiems gamintojams būtų sunkiau“, – BNS teigė G.Belian.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun sako, kad atlaisvinimai „daugiausia nukreipti“ į lengvuosius gėrimus, kuriuos renkasi jaunimas.
„Sidras ir kiti mažesnės alkoholio koncentracijos, dažnai saldūs gėrimai dažniau vartojami nepilnamečių ir jaunų žmonių. Nėra teisinga gerinti sąlygas verslui, kurio produktai sukelia ligas, priklausomybę ir sužalojimus, kai išlieka sudėtinga padėtis medicinos paslaugose, didžiulis perteklinis mirtingumas“, – BNS tvirtino N. Goštautaitė Midttun.
Pasak jos, gamintojams būtų palengvinta ir gamyba, ir sumažinami jų kaštai, dėl to didėtų alkoholio prieinamumas, nes augtų gamybos apimtys, daugėtų alkoholio gamintojų.
Todėl, pasak koalicijos prezidentės, pakeitimai nesuderinami su Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtimi – mažinti bendrą alkoholio suvartojimą.
Ji taip pat pabrėžė, kad neturėdamos savo laboratorijų, o naudodamosis kitomis, verslas galės nusimesti dalį atsakomybės.
„Visada gali pasakyti, kad kažkas kitas kaltas, kad neteisingai, pavyzdžiui, įvertinta kažkas… Net ir apskaita tampa tokia, nes ji supaprastinama“, – įspėjo ji.
N. Goštautaitė Midttun įsitikinusi, kad prievolės turėti laboratoriją panaikinimas gėrimų kokybės nei pablogins, nei pagerins.
Be to, pasak jos, pataisos būtų naudingos ne tik smulkiam verslui, o visiems alkoholio gamintojams ir pardavėjams: „Labai dažnai smulkų verslą turi stambus verslas“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS nurodė, kad tarnyba pritaria parlamentarų iniciatyvai liberalizuoti alkoholio gamybą, bet pabrėžė, kad dėl pokyčių neturi nukentėti gėrimų kontrolė.
„Manome, kad prievolė steigti nuosavas laboratorijas, gali būti neproporcingai didelė našta verslui, ypač mažiesiems gamintojams, todėl įmonėms turėtų būti sudaryta teisė rinktis, ar steigti nuosavą laboratoriją, ar pasinaudoti galimybe pagal sutartis tyrimus atlikti kitose atestuotose laboratorijose. Tikime, kad prievolės savo lėšomis privalomai išlaikyti laboratorijas atsisakymas paskatins, ypač smulkiuosius gamintojus, vystyti naujus verslus“, – teigė jis.
Seimo nariai alaus ir toliau siūlo leisti pasigaminti 0,5 mln. litrų (arba 5 tūkst. hektoliktrų), sidro – tiek pat, nors pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų (arba 100 hektolitrų), o vyno, midaus bei kitokio alkoholio – po 0,1 mln. litrų (1 tūkst. hektolitrų) vietoj 10 tūkst. litrų.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
