Pavasaris – metas, kai saulės elektrinių savininkus ima džiuginti po žiemos šoktelėjusios generacijos kreivės, tačiau galvos skausmu tampa permainingi orai, galintys pridaryti nemenkų nuostolių.
Prasidedant aktyviam elektrinių naudojimo sezonui, ekspertai įspėja apie dažniausias priežiūros klaidas bei pataria, kokių priemonių imtis, norint apsisaugoti nuo didžiausių saulės modulių „priešų“: krušos ir stipraus vėjo, palydinčių šiltojo sezono audras.
Tinkamas pasiruošimas
„Intensyvios audros bei stiprus vėjas gali kelti grėsmę saulės elektrinėms, o kruša yra viena iš pavojingiausių stichijų, kadangi gali ne tik subraižyti, bet ir visiškai sugadinti modulius. Vis dėlto nuostolius galima sumažinti tinkamai pasiruošus“, – sako „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.
Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, bendrame žalų skaičiuje atvejai, kai žalos nustatomos įrenginiams, apdraustiems Žaliųjų įrenginių draudimu, kol kas sudaro itin nedidelę dalį, tačiau jų daugėja su šių įrenginių skaičiumi.
„Dažniausiai pasitaikantys nuostoliai yra dėl krušos – jų itin daug turėjome pernai metų rugpjūtį, kai praūžusi kruša buvo neįprastai stipri. Statistikos, rodančios sezoniškumą, dar nėra pakankamai, tačiau neabejojame, kad būtent tokių kritulių metu ir bus daugiausiai sukeltų nuostolių. Apsisaugoti nuo šių nuostolių galima tik vienu būdu – turtą apdraudžiant“, – teigia jis.
Pasak J. Areškos, norint užtikrinti, kad saulės elektrinei kuo mažiau pakenktų gamtos stichijos, pirmiausia svarbu įsitikinti, kad pasirinkta saulės elektrinės konstrukcija yra kokybiškai sumontuota ir stiprus vėjas jos nesugadins.
„Pasitaiko atvejų, kai klientams rekomenduojame apsvarstyti galimybę įsirengti ir papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, vėjalentes prie esančios konstrukcijos, ypač jeigu žmonės gyvena itin vėjuotose vietovėse arba saulės elektrinė yra sumontuota ant horizontalaus ar šlaitinio stogo, kuris neturi jokių atitvarų apsaugai nuo vėjo“, – pasakoja ekspertas.
Jo teigimu, tai yra pakankamai retas sprendimas, taikomas tuomet, kai saulės modulis yra sumontuojamas nestandartiniu kampu, nukreipiant jį ta puse, kuri efektyviausiai generuotų energiją.
Svarbu įvertinti draudimo sąlygas
Užtikrinti, kad prasiautusi stichija neatneštų didelių išlaidų, padėti gali ir įrenginio draudimas. Pasak ekspertų, kai kuriais atvejais ant pastato įrengtos saulės elektrinės apdraudžiamos drauge su būstu, tačiau rekomenduoja pasidomėti galiojančiomis draudimo sąlygomis.
„Kai kuriais atvejais saulės elektrines į draudimo apimtį bendrovės įtraukia automatiškai, kitais atvejais dėl to reikia susitarti atskirai. Svarbu žinoti ir tai, kad standartiškai draudimo sutartimi suteikiama apsauga nebūtinai galios pilna apimtimi arba gali neatitikti jūsų atvejo. Pavyzdžiui, jeigu draudimo apsauga automatiškai galioja tik mažesnės nei 15 kW galios elektrinėms, o jūs turite galingesnę, nelaimės atveju gali tekti smarkiai nusivilti“, – sako M. Balinskas.
„Dėl to rekomenduojame investavus į elektrinę įsitikinti, kad sąlygos jums tinkamos ir pakankamos, o jeigu ne – tartis dėl individualių, platesnės apimties draudimo apsaugų“, – pabrėžia jis.
Tuo atveju, jeigu saulės elektrinė įrengta ant stogo, svarbu įvertinti ir tai, ar ji yra apdrausta nuo tokių pavojų kaip gaisras.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai turto savininkai pamiršta ar neįvertinę rizikos neapdraudžia ant stogo sumontuotos elektrinės ir pastate kilus gaisrui, žala už sudegusią elektrinę jiems nebūna kompensuojama, nors nuostoliai būna išties dideli“, – įspėja draudimo ekspertas.
Ragina nepersistengti su priežiūra
„Enefit“ eksperto teigimu, nors po žiemos žmonės dažnai nekantrauja imtis tvarkymo darbų ir ieško būdų pasirūpinti savo saulės elektrinėmis, čia pavojingesnis gali būti persistengimas nei nepriežiūra.
„Kartais juokaujame, kad geriausia saulės elektrinės priežiūra – jokios priežiūros, todėl artėjant pavasariui klientams domintis, kokius darbus turėtų susiplanuoti, kaip valyti modulius, pasiūlome tiesiog atsipalaiduoti ir laukti, kol, ėmus šviesti saulei, pradės kilti generacijos kreivė išmaniojoje programėlėje“, – sako jis.
Pasak J. Areškos, saulės modulius valyti reikia nebent tuo atveju, jeigu ant jų prikrito lapų ar atsirado paukščių išmatų, kurių nenuplauna lietus. Tačiau ir tuo atveju darbus reikėtų atlikti itin atsargiai, naudojant kuo švelnesnę kempinę, distiliuotą vandenį arba stiklo valiklį.
„Valymas netinkamomis cheminėmis priemonėmis gali pažeisti fotomodulių plėvelę, o tai pagreitins susidėvėjimą. Savarankiški bandymai atlikti profilaktiką gali turėti neigiamos įtakos ar žalos elektrinei – net ir vienas, atrodytų, mažas įbrėžimas gali pakenkti visai elektrinei, o persistengus jos galingumą galima sumažinti net iki 80 procentų. Didžioji dalis nešvarumų pašalinami lyjant lietui, o esant rimtesnėms problemoms visada raginame kreiptis į specialistus“, – pataria jis.
J. Areškos teigimu, didžiausią pavojų saulės elektrinių moduliams kelia įlenkimai, galintys atsirasti ir tuomet, kai paviršius pernelyg paspaudžiamas valant.
„Iškyla rizika atsirasti mikroįtrūkimams – plika akimi jie nematomi, tačiau iškart mažina elektrinės efektyvumą, o kartu ilgina jos atsipirkimo laiką“, – įspėja jis.
Svarbu reguliari priežiūra
J. Areška pabrėžia, jog vienas dalykas, kuo turėtų pasirūpinti saulės elektrinių savininkai – reguliari techninė priežiūra, apimanti saulės modulių, inverterių ir kitų elektros įrenginių būklės patikrą. Šių patikrinimų metu patikrinami įtampos, srovės ir kiti parametrai, leidžiantys laiku nustatyti galimas problemas ir defektus. Vis dėlto pačiam tai daryti gali būti labai pavojinga, todėl rekomenduojama kreiptis į elektrinę sumontavusius specialistus.
Vasarą ir rudenį ekspertas taip pat ragina nuo modulių pašalinti sausą arba degią augmeniją, galinčią tapti ugnies šaltiniu, ypač tada, kai ilgą laiką nebuvo jokių kritulių.
„Taip pat svarbu stebėti saulės elektrinės temperatūrą ir įsitikinti, kad jos neviršija saugaus lygio. Nors gaisrai, kylantys dėl elektrinės instaliacijų nusidėvėjimo yra itin reti, aukštos temperatūros gali padidinti riziką, ypač jei yra įtampos ar kitų problemų“, – sako jis.
J. Areška pataria saulės elektrinių savininkams į išmaniuosius telefonus įsidiegti programėlę, leidžiančią stebėti elektrinės inverterio veikimą, analizuoti jo duomenis ir nuotoliniu būdu diagnozuoti galimas problemas.
„Tai suteikia galimybę greitai reaguoti į bet kokius inverterio veikimo nukrypimus ar gedimus, taip užtikrinant saulės elektrinės veikimo efektyvumą ir ilgaamžiškumą“, – sako jis.