Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų.
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė, apibendrinusi pastarųjų metų duomenis, BNS nurodė, jog savižudybių atvejai yra susiję su neišspręstomis asmeninėmis problemomis, kurių turi ir „kiti žmonės, nebūtinai tarnaujantys kariuomenėje“.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis sako, kad šauktinių savižudybės atspindi visuomenėje vyraujančias tendencijas.
„Pasižiūrėjau savižudybių statistiką šaukiamojo amžiaus vyrų imtyje ir pabandžiau paskaičiuoti, kiek proporcingai turėtų įvykti savižudybių kariuomenėje tarp šauktinių, tai maždaug apie vieną per metus. O tiek panašiai ir yra“, – BNS teigė psichologas.
„Jei dvi minimos savižudybės ir yra nauja tendencija, tai tą pamatysime tik ateityje. Šiuo metu daryti išvadų tikrai niekaip neišeina. Juo labiau, kad savižudybių tyrimuose matome, jog po vienos savižudybės yra pakartotinės savižudybės rizika“, – aiškino jis.
Šauktiniai ėmė dažniau konsultuotis
Anot P. Skruibio, tai leidžia daryti prielaidą, jog kariuomenė nėra didesnės rizikos erdvė, vertinant šauktinių savižudybių skaičių.
„Tačiau jei žiūrėtume ne tik Lietuvos statistiką, tai ji gali tokia būti. Kitose šalyse kartais nustatoma, kad kariuomenėje įvyksta daugiau savižudybių, nes yra didesnis prieinamumas prie ginklų, kitas dalykas – kariai, kurie dalyvauja kovos veiksmuose, gali patirti potrauminį streso sutrikimo riziką. Tai irgi padidina savižudybės riziką“, – kalbėjo VU Suicidologijos tyrimų centro vadovas.
„Yra tokių specifinių veiksnių ir bent jau šauktinių imtyje to nematome“, – pridūrė jis.
Lietuvos kariuomenės teigimu, su savižudybių rizika reguliariai susiduria emocinę pagalbą kariams teikiantys psichologai, kurių konsultacijos „yra veiksmingos ir padeda susidoroti su kilusiais gyvenimiškais iššūkiais“.
Vien pernai iš viso suteiktos 1386 konsultacijos – maždaug trečdaliu daugiau nei užpernai, kai jų buvo 1037.
„Šiek tiek padidėjęs psichologinių paslaugų poreikis Lietuvos kariuomenėje sietinas tiek su bendru šauktinių skaičiaus padidėjimu, tiek ir su bendromis nuotaikomis bei tendencijomis dėl užsitęsusios pandemijos visuomenėje“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės psichologas kpt. Andrius Jurgaitis.
„Karo psichologų pajėgumai pastaruoju metu didinami nebuvo, jie yra pakankami“, – dėstė jis.
A. Jurgaičio teigimu, šauktiniai dažniausiai konsultuojasi dėl patiriamo streso, įtampos, depresyvių nuotaikų, savivertės stokos, šeiminių problemų.
Tuo metu VU Filosofijos fakulteto doktorantė, Karo akademijos psichologė-psichoterapeutė mjr. Rosita Kanapeckaitė teigė, kad „kariuomenė yra iššūkis, bet tikrai ne priežastis žudytis“.
„Sunkumų yra, iššūkių yra, bet jie yra pakeliami“, – teigė ji.
Kariuomenė pabrėžia, kad šauktiniams didesnis psichologų dėmesys skiriamas tarnybos pradžioje, nes šis etapas „sudėtingesnis adaptacine prasme“.
„Kokia visuomenė, tokia ir kariuomenė“
R. Kanapeckaitės teigimu, tiek eiliniai žmonės, tiek kariai drąsiau kalba apie savo problemas, o tai specialistams leidžia laiku suteikti pagalbą ir užkirsti kelią nelaimei.
„Visuomenė tampa labiau atvira psichologų konsultacijoms ir į terapiją eina daug kartų dažniau, nei tą darė prieš kokius penkerius ar dešimt metų. (…) Šauktiniai yra iš mūsų visuomenės. Kokia visuomenė, tokia ir kariuomenė“, – dėstė ji.
Pasak Karo akademijos psichologės, vis daugiau dėmesio skiriant psichologinei pagalbai kasdieniame gyvenime, šis klausimas tampa vis aktualesnis ir kariuomenėje.
„Karo akademijoje kviečiamės iš Vilniaus sveikatos biuro žmones, kurie veda specialius užsiėmimus, kad žmonės galėtų efektyviau atpažinti savižudybių rizikas“, – aiškino R. Kanapeckaitė.
Kariuomenės teigimu, tiesioginiai ir aukštesni vadai padeda šauktiniams išspręsti didžiąją dalį ir tarnybinių, ir asmeninio gyvenimo klausimų.
„Pastebėtina, kad daugumos karių spręstini klausimai labiau yra asmeninio pobūdžio, o emocinė būklė pablogėjusi dėl labai praktiškų priežasčių, pavyzdžiui, neišspręstų asmeninių klausimų. Jei kariui reikalinga rimtesnė psichologinė pagalba, tam kiekviename dalinyje yra dvi labai svarbios institucijos: karo psichologai ir karo kapelionai“, – sakė A. Jurgaitis.
„Tiek vieni, tiek kiti yra labai stiprūs instrumentai, padedantys kariams susitvarkyti su galimomis emocinėmis problemomis“, – pridūrė jis.
Trečdalis tarnauti nepradeda dėl psichologinių problemų
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiuo metu galiojantys reikalavimai, vertinant psichinę kario sveikatos būklę prieš karo tarnybą, yra „pakankamai griežti ir įvairiapusiai“.
„Vertinimui yra naudojami struktūrizuoti interviu, anketos ir kiti psichologinio ištyrimo metodai. Jie yra platūs, parengti drauge su universitetų mokslininkais ir pritaikyti Lietuvos jaunuoliams. Kai kurie metodai yra visuotinai pripažinti daugelyje NATO šalių“, – rašoma KAM komentare.
Tačiau ministerija pabrėžia, kad psichikos sveikata yra „labai subtilus dalykas“, todėl kartais net ir patys geriausi tyrimo metodai „gali neužčiuopti problemos ar sutrikimo užuomazgos“.
„Todėl būtinas nuolatinis dėmesys kariui karo tarnybos metu. Geriausiai atsiradusias problemas gali pastebėti šalia esantys, kartu tarnaujantys kariai ar tiesioginiai vadai, kurie mokomi atpažinti galimus psichologinius pokyčius ar atsiradusias asmenines problemas“, – nurodo KAM.
Kariuomenės duomenimis, psichologiniai sutrikimai ar psichiatrinės ligos sudaro nuo 30 iki 37 proc. ligų, dėl kurių šauktiniai pripažįstami netinkamais į tarnybą regioninėse pakomisėse.
Savižudybių mažėja
VU Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centras kitais metais planuoja atlikti tyrimą Lietuvos kariuomenėje, siekiant išaiškinti rizikos veiksnius, nuostatas savižudybių atžvilgiu ir pateikti išsamesnį šios problemos vaizdą.
Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje nusižudė 607 žmonės. Remiantis išankstiniais Higienos instituto šių metų duomenimis, per pirmus 10 mėnesių šalyje nusižudė 474 gyventojai.
P. Skruibio teigimu, reguliariai savižudybių apimtys šalyje mažėja nuo šio tūkstantmečio pradžios.
„Tik tiek, kad buvo dvi korekcijos. Viena – ekonominė krizė, kada buvo ženkliai didesnis savižudybių skaičius, taip pat vieni metai po Vytauto Šapranausko mirties, kai buvo šuolis gana žymus. O šiaip visą tą laiką eina žemyn tendencija“, – kalbėjo psichologas.
Pasak jo, savižudybių mažėja ir koronaviruso pandemijos metu: „Gal buvo pora mėnesių praėjusių metų vasarą, kai nežymiai skaičiai buvo šoktelėję, bet bendra tendencija yra toliau žemėjanti.“
Vis dėlto P. Skruibis pabrėžia, kad Lietuvoje žudomasi bene dažniausiai Europos Sjungoje.
„Vienas dalykas, lyderiais tapome sovietinio periodo metu. Kitas šuolis buvo paskelbus nepriklausomybę, kai vyko dideli ekonominiai, socialiniai pokyčiai. Čia mes nelabai kuo skiriamės nuo kitų rytų Europos šalių, kaimynų latvių, estų. Tiesa, pas juos kiek greičiau jie mažėjo“, – aiškino Suicidologijos tyrimų centro vadovas.
„Kodėl pas mus lėčiau mažėjo savižudybių, manau, yra labiausiai susiję su pačios visuomenės emocine būkle. Jei kalbėtume apie pagalbos prieinamumą, tai vargu, ar rastume labai daug skirtumų tarp Lietuvos ir Latvijos“, – pridūrė jis.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2019-ųjų duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenkančių savižudybių skaičius siekė 21,7.
Tai – didžiausias rodiklis ES ir antras didžiausias pasaulyje. Lietuvą lenkė tik Pietų Korėja su 24,6 rodikliu 100 tūkst. gyventojų.
——
PSICHOLOGINĖ PAGALBA
Vilties linija: pagalba suaugusiems: 116 123
Pagalbos moterims linija: 8 800 66366
Vyrų linija: 8 670 00027
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“: 8 604 11119
Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda: 8 616 22252
Jaunimo linija: emocinė parama jaunimui: 8 800 28888
Vaikų linija: emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams: 116 111
Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius: (8-5) 275 75 64
Linija „Doverija“: rusų kalba paaugliams ir jaunimui: 8 800 77277
artimiems.lt: pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems:
tuesi.lt: interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui
Autorius Augustas Stankevičius
